Naujieji spaustuvės „Kopa“ namai duris atvėrė ekonomiškai palankiausioje vietoje – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Dizaino ir leidybos bendrovė neabejoja, kad naujas pastatas – tai galimybė optimaliai priderinti erdves darbuotojų ir klientų poreikiams bei atitikti visus būtinus techninius reikalavimus, užtikrinančius stabilų gamybos procesą.
[su_quote cite=”Rūta DAMBRAUSKAITĖ”]Didelis objektas, kuriame daug resursų skiriama naujausioms technologijoms, reikalauja rinktis adekvačius architektūrinius sprendinius.[/su_quote]Išskirtinis akcentas – vidinis kiemelis
Projekto architektė Rūta Dambrauskaitė pasakoja, kad spaustuvė ilgai bandžiusi sutilpti senose patalpose, vis tik, gerokai išsiplėtus įmonei, tapo akivaizdu, kad tai nebeįmanoma. Projektavusi ir senąjį spaustuvės pastatą Kaune, architektė buvo paprašyta bendradarbiauti toliau – sukurti naujojo pastato, talpinančio visą spaustuvės biurą ir gamybinį cechą, projektą. Interjero sprendinių detalizavimas ir tobulinimas buvo patikėtas architektų biurui „Aketuri architektai“. Statybų valdymas buvo patikėtas bendrovei „Incorpus“.
Pagrindinis užsakovo uždavinys – sukurti projektą labai greitai, sykiu užtikrinti, kad naujojo pastato erdvės optimaliai patenkintų sparčiai išaugusios įmonės poreikius. Naujasis „Kopos“ biuras iškilo prie pat Kauno–Jonavos magistralės, nuo kurios pastatą skiria tik automobilių stovėjimo aikštelė. Stengtasi net ir judrioje vietoje sukurti darbuotojų ir svečių akiai malonesnę aplinką. Nuspręsta pagyvinti lygų reljefą, suformuojant kalveles ties pagrindiniu įėjimu, darbuotojų poilsiui pastatyti suoliukų.
Išskirtinis pastato sprendinys – vidinis kiemelis, į kurį galima patekti tiek iš biuro, tiek iš gamybinių patalpų. Svarbiausiu jo akcentu – akį raminančiais želdiniais – gali mėgautis ir cecho darbininkai.
Anot R. Dambrauskaitės, didelis objektas, kuriame daug resursų skiriama naujausioms technologijoms, reikalauja rinktis adekvačius architektūrinius sprendinius. Pastatą su vyraujančiu baltos ir pilkos spalvų deriniu sudaro keli skirtingi tūriai: dviejų aukštų biuro pastatas ir gamybinis cechas, išsidėstęs viename tūryje per abu aukštus.
Pagrindiniame fasade panaudotos vertikaliai montuojamos trisluoksnės fasadinės plokštės su specialiais kampiniais elementais.
Dėmesys klientams
R. Dambrauskaitė pasakoja, kad biuro planas buvo sukurtas kartu su užsakovu pagal pateiktą projektavimo užduotį, atsižvelgiant į darbo specifiką. Biuras suskirstytas į dvi dalis – viena paskirta administracijos, dizaino ir pardavimo skyriui, kita – gamybos. Kadangi biuras įkurtas prie pat judrios ir triukšmingos magistralės, jo patalpos atskirtos antruoju interjeriniu stiklo ir aliuminio fasadu ir taip pagerinta garso izoliacija. Pirmajame aukšte sukurta atskira erdvė klientams priimti.
Darbuotojams suprojektuota valgykla su poilsio zona – joje darbuotojai gali patys pasiruošti maisto, pailsėti pertraukų metu, nes ceche dirbama visą parą.
Antroji, gamybai skirta biuro dalis įkurta gamybinio cecho antresolėje. Cechas projektuotas be kolonų, kad vėliau prireikus būtų galima keisti technologijos išdėstymą. Cecho konstrukcijai buvo panaudotos daugiau gelžbetoninės sijos – toks nedažnas pastarojo meto gamybiniuose pastatuose sprendinys pasiteisino, nes iš dalies slopina triukšmą, kylantį dėl spaudos mašinų darbo.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 liepa/rugpjūtis.
