Jau neabejojama, kad įvestos statybininkų ID kortelės pakeistų situaciją statybų sektoriuje, spręstų įsisenėjusią nelegalaus darbo problemą. Tai aiškiausiai rodo kitų, ypač Skandinavijos, šalių patirtys, kuriose panašios kortelės sėkmingai veikia. Tačiau netylančios diskusijos atskleidžia vis dar neišspręstus opius klausimus: kaip ilgai kortelių Lietuvoje dar teks laukti ir kam – viešojo sektoriaus institucijoms ar asociacijoms – būtų patikėta jų kontrolė.
[su_quote cite=”Kęstutis VANAGAS”]Reikėtų įvertinti būdus, kaip skatinti asmeninę žmogaus atsakomybę savarankiškai pasirūpinti kortelės įgijimu ir kvalifikacijos vertinimu.[/su_quote]
Tai, kad statybų sektoriuje šalyje vis dar yra šešėlis, – vieša paslaptis. Statybininkų profesinės kortelės įvedimas galėtų būti viena iš priemonių, padedančių jį naikinti ir suvienodinti konkurencines sąlygas visiems sektoriaus atstovams. Esame atviri tokioms ir panašioms iniciatyvoms.
Statybininkų profesinės kortelės idėja yra gera, tačiau vis dar yra atvirų klausimų, susijusių su atsakomybės už jos vystymą ir palaikymą pasiskirstymu, skirtingų sričių darbuotojų (pavyzdžiui, kelininkų) įtraukimu į sistemą, asmens duomenų apsauga ir pan.
Taip pat reikėtų įvertinti būdus, kaip skatinti asmeninę žmogaus atsakomybę savarankiškai pasirūpinti kortelės įgijimu ir kvalifikacijos vertinimu. Bet kuriuo atveju šiuo metu vykstančias diskusijas vertiname kaip žingsnį į priekį.
[/su_note] [su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
Lietuvoje diskusija jau prasidėjusi, Vyriausybėje yra sudaryta Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija, kuri ieško įvairių priemonių, kaip mažinti šešėlį Lietuvoje. Pagal komisijos nutarimą, yra nuspręsta taikyti privalomą statybininkų ID statybų sektoriuje. Prieš taikant pirmiausia reikia parengti teisės aktus, paruošti sistemas. Visa tai užtrunka – preliminariais vertinimais, reikės nuo vienerių iki pusantrų metų, kol reikalavimas įsigalios.
Kai kurios valstybės jau yra savanoriškai įsidiegusios statybininkų kortelių sistemą arba pati valstybė yra priėmusi jų reguliavimą. Yra žinoma, kad kortelės įvedimas statybų sektoriuje labai efektyviai suveikė Suomijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse. Sunku vertinti, koks galėtų būti galutinis rezultatas Lietuvoje, bet, remiantis kitų šalių pavyzdžiu, yra vizija, kad kortelės turėtų padėti kovoti su šešėliu.
Aišku, reikia pabrėžti ir tai, kad atsiranda tam tikra administracinė našta, dėl to Lietuvoje vis dar vyksta diskusija. Smulkiųjų verslininkų asociacija tam prieštarauja, prašydama apskaičiuoti administracinę naštą, bet tikime, kad galutinis rezultatas gali būti efektyvus. Juolab kad į statybininko profesinę kortelę reikia žiūrėti kompleksiškai. Ji yra priemonė ne tik šešėliui mažinti, bet ir saugumui, kokybei, profesionalumui užtikrinti. Be to, kortelę galima naudoti kvalifikacijai nustatyti, laiko apskaitai ir kitiems dalykams. Nauda yra ne vienos srities ir gaunama ne vienu būdu.
Kortelių išdavimo organizavimą arba kontrolę yra nuspręsta patikėti Valstybinei darbo inspekcijai, o pačias korteles išduos, matyt, tie, kurie laimės valstybės skelbiamą konkursą. Sistema turi būti kuriama skaidriai, efektyviai, negali vykti be konkurso, nes tai susiję su valstybės registrais, kaupiama informacija, duomenų valdymu ir pan.
[/su_note] [su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
Šešėlis Lietuvoje, nors ir mažėjantis (per metus sumažėjo 1 proc. BVP), išlieka nemažas ir išsiplėtęs daugelyje sričių, o statybų sektoriuje jis didžiausias. Pernai buvo įkurta Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija, kurios pagrindinis klausimų sprendimo principas – „sektorius po sektoriaus“. Tai turbūt pati efektyviausia priemonė, puikiai veikianti ir kituose, pavyzdžiui, prekybos naftos produktais, transporto, sektoriuose.
Praėjusiais metais buvo atliktas tyrimas apie kitose šalyse taikomas statybininkų ID korteles. Kaip rodo tarptautiniai duomenys, statybininkų ID kortelė atskirose šalyse turi labai daug individualių požymių, todėl labai svarbu išsiaiškinti detales, kaip kitose valstybėse veikia skirtingos schemos. Geriausia yra tiesiog perimti kitų šalių praktiką ir nepakartoti jų klaidų. Dėl to turėjome vizitus į Švediją, Norvegiją, bendravome su Suomija. Skandinavijos praktiką Europos Komisija pripažįsta kaip vieną geriausių.
Pavyzdžiui, Norvegijoje statybininkų ID kortelė yra privaloma, yra jos įstatymo pagrindas, o pagrindinis vaidmuo tenka Valstybinei darbo inspekcijai. Švedijoje pati statybininkų ID kortelė yra neprivaloma, ji išduodama savanoriškai, bet privalomas laiko apskaitos elektroninis žurnalas statybų sektoriuje, už kurį atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Suomijoje yra privalomas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, išduodamas Valstybinės mokesčių inspekcijos – jį privalo turėti kiekvienas statybos sektoriaus darbuotojas. Taip pat lygiagrečiai šalia veikia savanoriška su statybų sektoriumi susijusi kortelė, atitinkanti tam tikrus normatyvus. Taigi, yra du modeliai: pirmasis, kai kortelė įdiegiama įstatymo pagrindu ir didesnį vaidmenį turi viešojo sektoriaus institucijos, antrasis, kai tai vyksta savireguliacijos pagrindais, o pagrindinį vaidmenį atlieka asociacijos arba įmonės.
Mes svarstome statybininkų ID kortelės su įstatymo pagrindu koncepciją, nes, siekiant sumažinti šešėlį, kortelė turėtų galioti absoliučiai visiems. Tačiau teisė gauti statybininkų ID kortelę neturi būti asocijuojama su jokiais pertekliniais įpareigojimais, administracine našta. Kortelę turėtų gauti visi, kurie nori atlikti darbus, ir netaikant kvalifikacinių apribojimų. Lietuvoje statybų sektoriuje yra beveik šimtas tūkstančių darbuotojų, iš jų apie 40 proc. dirba savarankiškai. Todėl žiūrime, kad šis produktas būtų visiems vienodai patrauklus, kad prie naujos sistemos galėtų prieiti ir iš jos naudos turėtų visi rinkos dalyviai: įmonės darbuotojai, savarankiškai dirbantys, darbdaviai, vartotojai, profesinės sąjungos, įmonių asociacijos ir, žinoma, kontrolės institucijos. Tai pirmiausia yra sistema, o ne kontrolės priemonė, ji orientuota į skaidresnį visų procesų darbą ir naudą visiems. Statybininkų ID kortelės sistemos paskirtis pirmiausia būtų orientuota į asmens tapatybės ir darbdavio nustatymą, statybos objektų nustatymą, darbo laiko apskaitą (ši taikoma įmonėms samdant darbuotojus). Informacija sistemoje būtų prieinama realiu laiku. Tai gerokai skatintų skaidrią ekonomiką, kokybiškesnius darbus, vartotojų, darbuotojų, aplinkos ir, žinoma, visuomenės apsaugą. Darbo laiko apskaita, darbų objektų deklaravimas sumažins ginčus dėl apmokėjimo tarp darbuotojo ir darbdavio, tarp užsakovo ir paslaugos teikėjo (nes bus registruoti to faktiniai įrodymai). Valstybės institucijos greičiau ir tiksliau identifikuos nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams, sumažės nelaimingų atsitikimų darbe rizika.
Kalbant apie techninį kortelės įgyvendinimą, turi būti viešieji pirkimai, kaip ir diegiant bet kurią kitą sistemą. Tai būtų bendras viešas konkursas, kad visi galėtų pateikti pasiūlymus dėl techninio įgyvendinimo.
Kortelės įvedimo koncepcija jau buvo pristatyta gegužės mėnesį vykusioje trišalėje taryboje, o birželį, ją pristačius Vyriausybės pasitarime, jau turėtų būti priimti konkretesni sprendimai, pereita į teisės aktų projektų rengimo ir praktinio pasirengimo stadiją. Įvertinus viešųjų pirkimų procedūras, teisės aktų pakeitimus, tikėtumėmės, kad statybininkų ID kortelės, išduodamos visiems norintiems, pradinis etapas turėtų pradėti galioti nuo 2020 m. trečio ketvirčio pabaigos – ketvirto pradžios.
Vėliau – 2023 m. – siūlome tam tikrus antrojo etapo pokyčius per viešuosius pirkimus, numatant, kaip tai veikia Osle, kad, teikiant statybos paslaugas viešiesiems subjektams, atsirastų papildomų paskatų statybininko ID sistemoje registruoti dalies darbuotojų kvalifikaciją, paskatų įtraukti pameistrius. Tačiau tai būtų taikoma tik subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu bus skatinamas kvalifikacijos įsigijimas ir pameistrių pasitelkimas atliekant darbus viešuosiuose projektuose.
[/su_note] [su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
Lietuvos statybininkų asociacija per trejus metus sukūrė sistemą STATREG ir siekia privalomos statybininko kortelės įvedimo, kuris pakeistų padėtį mūsų šalies statybų rinkoje. Kortelėje yra kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją. Joje nurodoma darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita. Kortelėje esanti darbo laiko ir vietos apskaitos funkcija parodo, ar asmenys statybvietėse dirba legaliai. Registruojant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pagal sistemos teikiamus duomenis būtų galima analizuoti, kiek asmenų dirbo statinio statyboje, o kiekvienos dienos registracijos ataskaita būtų prieinama kontroliuojančioms institucijoms. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo nurodė, kad visi ES darbdaviai privalo detaliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Šią funkciją įgalina atlikti Statybininkų (STATREG) kortelė, turinti moderniausią darbo laiko apskaitos funkciją.
Kortelė taip pat turi sąsają su kompetencijų registru, kuriame kaupiama informacija apie darbuotojo turimus įgūdžius, kompetencijas ir naudojamus įrankius bei medžiagas. Tai reiškia, kad Statybininko (STATREG) kortelė parodo, ar asmuo yra pakankamai kompetentingas kokybiškai atlikti vieną ar kitą darbą, ar yra išlaikęs darbų saugos žinių patikrinimą. Taip pat galime neleisti dirbti asmenims, kurie nežino darbų saugos reikalavimų ir taip išvengti nelaimingų atsitikimų statybose.
Pažymėtina, kad dažnai spaudoje pasisakantys asmenys klaidingai teigia, kad Statybininko kortelę turi turėti net ir buitinio lygio darbus atliekantys asmenys. Asociacija teigia, kad Statybininko (STATREG) kortelė turėtų būti naudojama tik statybvietėse, kurioms išduotas statybos leidimas.
Siekiant skaidrinti statybų sektorių, reikia ne tik sukurti IT registrą ir surinkti 56 kompetencijų vertinimo ekspertus bei juos apmokyti, ką jau ir yra padariusi asociacija, bet ir padaryti kortelę privalomą visose statybvietėse. Statybininko kortelės jau yra išduodamos beveik kasdien, tačiau procesas galėtų vykti sparčiau, jeigu valdžios institucijos imtų ir tuoj pat pradėtų spręsti šešėlio statybų rinkoje likvidavimo klausimus. Vienas teisės aktas, įpareigojantis nuo 2020 m. sausio 1 d. statybvietėse turėti Statybininko (STATREG) kompetencijų kortelę, Lietuvos situaciją pakeistų kardinaliai.
Kortelė turi tokius pat funkcionalumus kaip ir automobilių statymo sistemos. Todėl į klausimą, ar tikrai statybininko kortelė padėtų spręsti šešėlio problemą, galima būtų atsakyti klausimu: ar sukurtos automobilių statymo programėlės, kurias turi išmaniuosiuose telefonuose dauguma vairuotojų, sumažina netvarką Vilniaus, Kauno gatvėse?
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, privaloma statybininko kortelė yra įvesta tokiose šalyse kaip Švedija, Norvegija, Suomija, Nyderlandų Karalystė, Liuksemburgas, Italija, Belgija. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių kompetencijų kortelių išdavimą administruoja Statybos asociacijos. Tik dvi pačios turtingiausios Europos valstybės, Norvegija ir Liuksemburgas, kortelių sistemos administravimą delegavo Darbo inspekcijai. Tačiau šių dviejų valstybių sistemos neturi kompetencijų vertinimo funkcijos ir kitų integracijų.
LSA yra Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) narė, todėl, kuriant STATREG registrą, naudojomės net 14 valstybių gerąja praktika. Be to, didelė dalis mūsų asociacijos narių dirba Skandinavijos rinkoje ir dalijasi su mumis savo patirtimi.
Valstybė niekada negalės suburti ir išlaikyti būrio ekspertų, kai statybų technologijų pokytis toks dinamiškas. Statybininko (STATREG) kortelės platinimui 2019-ųjų balandžio 18 d. pritarė ir rezoliuciją pasirašė 11 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų.
Pasak Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkės Jurgos Subačiūtės-Žemaitienės, LSA sukurtas STATREG registras – tai didžiulis proveržis mažinant šešėlį statybų rinkoje, kurio laukė ir profesinės sąjungos. Sistema veikia ir gali spręsti jau šiandien įsisenėjusią nelegalaus darbo problemą.
„Nebelieka būtinybės investuoti mokesčių mokėtojų lėšų, kurti papildomų etatų valstybės aparate, be to, šiuo instrumentu jau dabar galima būtų naudotis ir mažinti šešėlį bei leisti darbuotojams užsidirbti oficialiai. Reikalingas tik noras ir politinė valia atlikti realius veiksmus mažinant nelegalų darbą jau šiandien“, – pažymi J. Subačiūtė-Žemaitienė.
[/su_note] [su_quote cite=”Audrius TULABA”]Tikime, kad statybininko kortelės yra neišvengiama ateitis, ir palaikome Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyvą įdiegti analogišką sistemą Lietuvoje.[/su_quote] [su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
Skandinavijoje veiklą vykdome jau dešimt metų. Tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje kiekvienam asmeniui, dirbančiam statybų sektoriuje, privaloma turėti asmeninę ID06 kortelę, išduotą įmonės, kurioje darbuotojas įdarbintas, vardu. Kortelė reikalinga darbuotojui identifikuoti, norint patekti į bet kurį statybos objektą. Dabartiniu skaitmenizacijos laikotarpiu tai yra neišvengiamas civilizuotas informacijos valdymo būdas, pakeičiantis rankinį duomenų įvedimo darbą. Kortelėmis valdomi duomenys gali būti naudojami įvairių suinteresuotų institucijų, tokių kaip Mokesčių inspekcija, profesinės sąjungos ir kt., taip pat įmonės gali skaitmenizuoti savo darbo apskaitą. Tokiu būdu daug aiškiau ir skaidriau gaunama objektyvi informacija, kokios įmonės, kokiuose projektuose veikia, kokie žmonės dirba. Tikime, kad statybininko kortelės yra neišvengiama ateitis, ir palaikome Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyvą įdiegti analogišką sistemą Lietuvoje.
[/su_note]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.
