Kaip ir buvo tikėtasi bei prognozuota, 2018 metai buvo išties rezultatyvūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms. Baltijos šalių sostinėse, toliau augant ekonomikai, buvo fiksuojami aukšti pasiūlos ir paklausos rodikliai – ir tai stebima tiek gyvenamojo, tiek komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

„Jeigu nuo pastarojo sunkmečio pradžios stebėjome pakankamai spartų nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą Estijos ir Lietuvos sostinių nekilnojamojo turto rinkose, tai Latvijos sostinė Ryga ilgą laiką negalėjo pasigirti didesniais teigiamais pokyčiais. Tačiau dabar atrodo, kad nekilnojamojo turto rinka didžiausiame Baltijos šalių mieste jau žengia į spartesnės plėtros etapą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2019–2020 metais Rygos biurų rinkoje – pasiūlos šuolis

2018 metais Taline buvo pastatyta 80.000 kv. m naujų biurų ploto, Vilniuje – 43.000 kv. m, Rygoje – beveik 25.000 kv. m. Nors pagal pastatytą biurų plotą Ryga 2018 metais ir vėl nusileido Talinui ir Vilniui, tačiau pasak R. Reginio, biurų sektorius didžiausiame Baltijos šalių mieste įgauna pagreitį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019–2020 metais Rygos rinką turėtų papildyti ryškus naujų biurų kiekis – apie 140.000 kv. m biurų ploto.

„Plėtotojai Rygoje per dvejus metus planuoja pastatyti tiek biurų, kiek jų buvo pastatyta per pastaruosius devynerius metus, 2010–2018 metais. Tai yra būtent tai, ko pastaruosius metus labai trūko Latvijos sostinei, norint konkuruoti su Vilniumi ir Talinu dėl tarptautinių kompanijų dėmesio. Galimybės ne tik įsikurti, bet ir planuoti tolimesnę plėtrą šiuolaikiniuose pastatuose yra viena iš pagrindinių stambesnių tarptautinių įmonių atėjimo priežasčių į konkretų regioną ar miestą“, – teigia R. Reginis.

Tačiau Vilnius ir Talinas nesiruošia lengvai atiduoti pastarojo dešimtmečio biurų plėtros lyderių pozicijos ir taip pat rengiasi įspūdingoms naujo biuro ploto apimtims per artimiausius kelis metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019–2020 metais Vilniuje planuojama įgyvendinti ne mažiau kaip 15 projektų, kuriuose naudingas biurų plotas sudarys apie 160.000 kv. m. Tuo tarpu Taline per tą patį laikotarpį planuojama pastatyti apie 100.000 kv. m.

Taline ir Rygoje – du nauji dideli prekybos centrai

Tradicinių didesnės apimties prekybos centrų sektoriuje 2018–2019 metais didžiausių naujienų sulaukė Talinas ir Ryga. 2018 metų pabaigoje Taline duris atvėrė „T1 Mall of Tallinn“ prekybos centras, kuris šio miesto tradicinių prekybos centrų rinką papildė 55.000 kv. m prekybinio ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų pabaigoje bendras prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose Estijos sostinėje sudarė 665.300 kv. m ir su 1,45 kv. m plotu vienam miesto gyventojui išlieka akivaizdžiu lyderiu tarp kitų Baltijos šalių sostinių.

Tuo tarpu Rygoje po ilgos pertraukos buvo įgyvendintas vienas didžiausių prekybinės paskirties projektų. 2019 metų balandį duris atvėrė prekybos centras „Akropolis“, kuris Latvijos sostinės rinką papildė apie 60.000 kv. m prekybinio ploto. Skaičiuojant pagal prekybinį plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, 2018 metų pabaigoje Ryga tarp kitų Baltijos šalių sostinių rikiavosi antroje vietoje (649.000 kv. m arba 1,02 kv. m vienam gyventojui). Po „Akropolio“ atidarymo prekybinio ploto pasiūlos rodikliai Rygoje ūgtelėjo dešimtadaliu.

„Nepaisant mažesnės apimties ir specializuotų prekybos centrų plėtros Vilniuje 2018 metais („Žali“, „Depo“, „Decathlon“), naujų didesnių tradicinių prekybos centrų Lietuvos sostinė ir vėl nesulaukė“, – sako R. Reginis. Didesnio projekto atidarymo galima tikėtis nebent 2020 metų pabaigoje, kuomet šalia vakarinio aplinkkelio turėtų būti pastatytas prekybos centras „Vilnius Outlet“, kuris sostinės rinką papildytų apie 35.000 kv. m prekybinio ploto. Tokio tipo projektas Vilniuje būtų įgyvendintas po 4,5 metų pertraukos (nuo prekybos centro „Nordika“ antrojo etapo atidarymo 2016 metų gegužės mėnesį). „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje Vilniuje prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose sudarė 453.000 kv. m ir vienam sostinės gyventojui teko 0,82 kv. m ploto – mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baltijos šalių sostinių regionuose – 200.000 kv. m naujų sandėliavimo patalpų

2018 metais Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse fiksuojamos itin gausios naujų sandėliavimo patalpų statybų apimtys. „Augantis šiuolaikinių sandėliavimo patalpų poreikis bei aukštas tokių patalpų užimtumas sukuria prielaidas daug spartesnei šio sektoriaus plėtrai“, – teigia R. Reginis. Laisvų sandėliavimo patalpų lygis Baltijos šalių regionuose sudaro ne daugiau nei 5%.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metus Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse iš viso įgyvendinta 16 projektų, kuriuose įrengta šiek tiek daugiau nei 200.000 kv. m sandėliavimo patalpų: Taline – apie 86.000 kv. m, Rygoje – apie 60.000 kv. m, Vilniuje – beveik 58.000 kv. m.

Taline ir jo apylinkėse sukoncentruota didžiausia šiuolaikinių sandėliavimo patalpų pasiūla Baltijos šalyse ir 2018 metų pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas viršijo 1,3 mln. kv. m. Tuo metu Rygoje ir jos apylinkėse per 2018 metus bendras sandėliavimo patalpų plotas ūgtelėjo 9% ir bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė beveik 709.000 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir jo apylinkėse sandėliavimo patalpų pasiūla 2018 metais paaugo 11% ir metų pabaigoje bendras plotas sudarė šiek tiek daugiau nei 585.000 kv. m.

„Skirtingai nuo Estijos ir Latvijos, kur sandėliavimo patalpų sektorius iš esmės susikoncentravęs šalių sostinėse ir aplink jas, Lietuva turi ir kitus regionus, kuriuose pakankamai aktyviai plėtojami sandėliai. Vien Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuo metu bendra sandėliavimo patalpų pasiūla sudaro beveik 550.000 kvadratinių metrų“, – pastebi R. Reginis.

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, įsibėgėjusi sandėliavimo patalpų plėtra artimiausiu metu nežada sustoti. Baltijos šalių sostinių regionuose 2019 metais planuojamas ženklus tokių patalpų prieaugis – planuojama įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys apie 130.000 kv. m.

Talinas vejasi Vilnių pagal daugiabučių statybų apimtis

2018 metais sparčiausias butų pasiūlos šuolis tarp Baltijos šalių sostinių užfiksuotas Rygoje. Per metus Latvijos sostinėje pastatyta šiek tiek daugiau nei 2.400 butų ir tai yra 65% daugiau nei jų buvo pastatyta per 2017 metus. „Žinoma, butų plėtros apimtys Rygoje vis dar pastebimai atsilieka nuo Vilniaus ir Talino, tačiau toks šuolis jau rodo daug drąsesnius plėtotojų žingsnius“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas. Vilniuje 2018 metais pastatyta virš 4.300 butų (5% daugiau nei 2017 metais), o Taline – 3.100 butų (7% daugiau nei 2017 metais).

Nepaisant to, kad Vilnius 2018 metais pagal pastatomų naujų butų kiekį išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių, Talinas sparčiai vejasi Lietuvos sostinę. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014–2016 metais Vilniuje 1.000-iui gyventojų kasmet vidutiniškai teko po 6,1 pastatyto buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu šis rodiklis ūgtels iki 7,9 buto. Tuo metu Taline 2014–2016 metais 1.000-iui gyventojų kasmet vidutiniškai buvo pastatyta po 3,9 buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu bus fiksuojamas stiprus šuolis iki 7,1 buto.

„Tai reiškia, kad Talinas pagal santykinį pastatomų butų kiekį Vilniui nusileidžia jau tik dešimtadaliu“, – sako R. Reginis. Tuo metu nepaisant ženklaus pastatytų butų šuolio Rygoje 2018 metais, šiame mieste butų statybų apimtys vis dar išlieka kuklios ir nusileidžia Vilniui ir Talinui daugiau nei dvigubai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017–2019 metais šis rodiklis sudarys po 3,1 pastatyto buto 1.000-iui miesto gyventojų.

„2019–2020 metai tikrai nebus nuobodūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose ir mūsų laukia išties įvykių kupinas laikotarpis. Ekonominė aplinka ir toliau išlieka palanki aktyviai rinkos plėtrai ne tik Baltijos šalių sostinėse, bet ir kituose šių šalių regionuose. Ir akivaizdu, kad plėtotojai nesiruošia praleisti šios galimybės“, – teigia R. Reginis.

„Ober-Haus“ inf.