Vienas didžiausių gyvenamosios konversijos projektų šalyje – „Antakalnio terasos“ – užbaigtas. Gyvenvietėje įsikūrė 850 šeimų. Per 8 metus projekto vystytojas – „Darnu Group“ – į „Antakalnio terasas“ investavo 70 mln. eurų.

Buvusioje apleistoje Lietuvos kino studijos teritorijoje keturiais etapais sukurta išskirtinė moderni gyvenvietė, kurioje ypatingas dėmesys skirtas gyvenimo kokybei ir natūralios gamtos išsaugojimui. Gyvenvietė suskirstyta į „Eglių terasų“, „Beržų terasų“, „Pušų terasų“ ir „Ąžuolų terasų“ etapus.

„Sukūrę „Antakalnio terasas“ iš esmės transformavome rinkos supratimą apie patogesnį gyvenimą mieste. Nuo pirmųjų projekto etapų žinojome, kad norime kurti ne daugiabučių kompleksą, bet visavertę gyvenvietę – erdvę, kurioje žmonės norėtų leisti kuo daugiau laiko ir galėtų patenkinti kiekvieno šeimos nario poreikius“, – teigia „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, „Antakalnio terasų“ pavadinimą padiktavo vietovės gamtos reljefas, išdėstytas terasų principu.

„Kartu su architektų komanda ieškojome kompleksinių sprendimų, kaip pritaikyti gyvenvietę prie sudėtingo statybai gamtovaizdžio su dideliais reljefo peraukštėjimais, ir sukurti kuo daugiau patogumų gyventojams. Pasirėmę skandinavų pavyzdžiu, nusprendėme butuose įrengti erdvias ir šviesias terasas bei taip dar labiau įprasminti visos gyvenvietės pavadinimą“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė.

Daugelis projekto metu įgyvendintų sprendimų, pritaikytų pirmą kartą mūsų šalyje, jau tapo pavyzdžiu ir kitiems plėtotojams, o gyventojams – siekiamybe renkantis naują butą. Tai – ir uždari kiemeliai be antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, ir terasos vietoje įprastų balkonų, ir skirtingomis zonomis išskaidytos poilsio zonos ar autoriniai menininkų darbai bendrose patalpose.

Tvarkant apleistą 5 ha teritoriją ir paverčiant ją šiuolaikine gyvenviete plėtotojams teko susidurti su daugybe iššūkių ir įgyvendinti ne vieną unikalų sprendimą. Išvalius teritoriją, joje buvo išsaugotas natūralus reljefas, ilgaamžiai medžiai. S. Survilaitė-Mekionienė pasakoja, kad visai komandai teko ne kartą sukti galvą, kaip projektuojant išsaugoti čia augančių beržų parką. Ypatingas plėtotojų ir architektų komandos dėmesys buvo skirtas ekologiškumui ir natūralumui, o aplinka kurta pasitelkiant kraštovaizdžio specialistus.

Pradėjus plėtoti architekto Algirdo Kaušpėdo suprojektuotas „Antakalnio terasas“, senų pastatų griuvėsiai buvo panaudoti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybai ir kelių tiesimui. Namų statybai naudotos ekologiškos medžiagos – natūralaus maumedžio lentos terasoms, natūralaus degto molio plytos fasadams, mozaikinis betonas laiptams ir kt.

Vidiniuose kiemuose įrengtas reguliuojamas apšvietimas, atsižvelgiant į sezono ir paros laiką, tausoja energijos išteklius, specialiuose rezervuaruose kaupiamas lietaus vanduo, kuris naudojamas augalų laistymui.

Norėdama praplėsti suvokimą apie patogią gyvenamąją vietą mieste ir „Antakalnio terasų“ gyventojams sukurti unikalią aplinką, vien į ją „Darnu Group“ investavo 4 mln. eurų. Išpuoselėtoje teritorijoje šiandien teka specialiai suformuotas 45 metrų upelis, netoli gyvenvietės įkurtas pasivaikščiojimams skirtas žymių šalies menininkų kurtų skulptūrų-suoliukų parkas, įrengta ir krepšinio aikštelė, kuria gali naudotis viso rajono gyventojai.

Visų kiemų erdvės yra skirtos tik gyventojų poilsiui – uždaruose, rakinamuose kiemuose įrengtos modernios vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios zonos, bendruomenės aikštės. Automobiliams skirtos erdvios požeminės aikštelės. Pietinės pusės gyventojus vasarą nuo per didelės kaitros saugo saulės poveikio kontrolės sistema. A. Kaušpėdo suburta landšafto specialistų komanda pasirūpino, kad gyvenvietėje būtų pasodinta daugiau nei 130 skirtingų rūšių augalų ir medžių.

Dėmesys gamtai nesusitelks vien „Antakalnio terasose“, nes pažymėdama projekto įgyvendinimą bendrovė „Darnu Group“ Vilniui dovanoja beveik 900 medžių – tiek, kiek gyvenvietėje pastatyta butų. Dovanoti medžiai atspindės gyvenvietės etapų pavadinimus, todėl Vilniuje savivaldybės parinktose vietose bus pasodintos 169 eglės, 141 beržas, 381 pušis ir 163 ąžuolai.

Kaip teigia S. Survilaitė-Mekionienė, idėją padovanoti medžius organiškai padiktavo pagrindinė konversijos projekto linija – sukurti į gamtovaizdį darniai įsiliejančią gyvenvietę.

„Kurdami „Antakalnio terasas“ derinome gyvenimą miesto įvykių sūkuryje, greta išsaugant atsipalaiduoti leidžiančią gamtą. Pabaigę šį itin didelį ir svarbų projektą, norime jį įamžinti ir pasodinti beveik tūkstantį medžių ten, kur jais džiaugtis galės visi Vilniaus gyventojai“, – pasakoja S. Survilaitė-Mekionienė.

„Darnu group“ inf.