Šalies nekilnojamojo turto rinkoje Kaunas veržiasi į priekį. Kurį laiką buvusi primiršta laikinosios sostinės gyvenamųjų namų rinka šiuo metu yra laikoma bene perspektyviausia ir aktyviausia. Išnaudodami Kauno privalumus, nekilnojamojo turto plėtotojai gali įgyvendinti išskirtinius būsto projektus, kuriems prie galimybių ribos artėjančioje Vilniaus rinkoje erdvės lieka vis mažiau.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Antanas Kišūnas sako, kad Kaune per pastaruosius metus būsto pirkimui išleidžiamų pinigų sumos ir plėtotojų investicijos į naujus projektus iš visų didmiesčių augo labiausiai. Pokyčiai matomi ir plika akimi – sparčiai kintanti dešinioji Neries krantinė, centrinėje miesto dalyje ir kituose rajonuose vystomi gyvenamųjų namų kvartalai neleidžia abejoti laikinosios sostinės augimu bei stiprėjančiu kokybiško būsto poreikiu.
Pastatomų ir parduodamų butų augimas – didžiausias šalyje
„Atsižvelgiant į naujų būstų plėtros apimtis, akivaizdu, kad plėtotojai pagaliau patikėjo Kauno rinkos potencialu ir pardavimui kasmet pasiūlo vis daugiau butų. Mūsų duomenimis, jeigu 2016 metais Kaune daugiabučiuose namuose buvo pastatyta ir pardavimui pasiūlyta beveik 330 butų, tai 2017 metais jų skaičius išaugo 92 proc. – iki daugiau kaip 630 butų. 2018 metais plėtotojai planuoja dar gausesnes naujos statybos butų apimtis šiame mieste – šiek tiek daugiau nei tūkstantį butų“, – sako A. Kišūnas.
Kaune naujų būstų ne tik statoma, bet ir parduodama vis daugiau, o itin ryškus šuolis įvyko praėjusiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 metus pirminėje rinkoje realizuoti 750 naujų butų – 40 proc. daugiau nei 2016 metais.
„Kaune 2017 metais fiksuotas didžiausias naujų butų dalies bendroje sandorių statistikoje augimas, kurį paskatino pastebimai aktyvesni plėtotojų žingsniai – augančios naujo būsto statybų apimtys šiame mieste. Be to, jei gausios naujų butų statybų apimtys Vilniuje 2017 metais lėmė augantį laisvų butų kiekį jau pastatytuose daugiabučiuose namuose, tai Kaune, ir net Klaipėdoje, šis skaičius per metus mažėjo“, – pažymi nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.
Gaivinama Neries krantinė
Vienas iš aktyvios nekilnojamojo turto rinkos plėtros pavyzdžių Kaune – naujam gyvenimui prikeliama dešinioji Neries krantinė priešais Senamiestį ir Kauno pilį. Dar visai neseniai buvusi apleista ši laikinosios sostinės vieta tampa patrauklia vieta gyventi ir dirbti. Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ pakrantėje šalia Nemuno ir Neries upių santakos vystomas „Piliamiesčio“ projektas lėmė ne tik naujų daugiabučių šioje vietoje iškilimą, bet ir infrastruktūros plėtrą, krantinės renovaciją ir savotišką šios Kauno dalies atgaivinimą. Piliamiesčio urbanistinis projektas tapo vienas pirmųjų tokio tipo būstų Kaune po ilgos pertraukos ir atspindėjo išaugusius išskirtinio būsto poreikius.
Įmonės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad būstą perkantys kauniečiai vis labiau vertina ne tik būsimų namų plotą, suplanavimą ar šiuolaikiškumą, bet ir vietos, kuriame jis yra unikalumą, istoriškumą.
„Kaunas šiuo požiūriu turi tikrai daug potencialo, nes gyvenamiesiems namams statyti čia dar galima rasti išskirtinių vietų, kuomet Vilniuje tokių galimybių lieka vis mažiau. Dešinioji Neries krantinė kitapus Kauno senamiesčio yra to pavyzdys. Čia vystomas gyvenamųjų namų projektas priartino gyventojus prie vandens, miesto gyvenimą dar labiau sutelkia šalia upės, kas istoriškai visuomet buvo daugelio miestų bruožas. Be to, infrastruktūros plėtra, planuojamos naujų pėsčiųjų ir automobilių transporto tiltų statybos sustiprins šios pakrantės tolesnę plėtrą“, – sako K. Vanagas.
„Piliamiesčio“ urbanistiniame projekte praėjusį mėnesį buvo pradėtos jau šeštojo daugiabučio statybos. Dar vienas dviejų korpusų 5 ir 8 aukštų namas turėtų pradėti kilti jau šių metų rudenį. Iš viso šiuose namuose suprojektuoti 94 nauji butai, kurių plotas sieks nuo 39 iki 162 kv. m. Šalia Brastos g., kuri šiuo metu yra intensyviai tvarkoma iš viso planuojama pastatyti vienuolika daugiabučių, taip pat verslo centrą.
Aktyvi NT rinka lemia infrastruktūros plėtrą
Naujų gyvenamųjų erdvių plėtra Kaune neabejotinai skatina patį miestą gerinti bei atnaujinti infrastruktūrą šalia besikuriančių kvartalų, o tai didina nekilnojamojo turto objektų patrauklumą pirkėjams.
Jau minėtą dešiniąją Neries krantinę ir ten besikuriančią naują gyvenamąją erdvę su miesto senamiesčiu Kauno savivaldybė planuoja sujungti nauju pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu. Aktyviai vyksta Brastos gatvės rekonstrukcija, o P. Vileišio tilto prieigose ketinama įrengti naują transporto mazgą su dviem žiedinėmis sankryžomis ir po tiltu einančia jungtimi. Šis sprendimas turėtų sumažinti transporto srautus Senamiesčio prieigose.
Kitąmet planuojama pradėti ir automobilių tilto per Nemuną statybas. Jis pratęs Kėdainių gatvę ir palengvins susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų.
A. Kišūno teigimu, šalia nekilnojamojo turto objektų gerinama infrastruktūra visuomet turi įtakos būsto patrauklumui, o patogus susisiekimas visada buvo ir bus svarus privalumas renkantis namus. Šiuo požiūriu Kauno miesto nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos taip pat atrodo tikrai optimistiškos.
