Jei anksčiau baseinai įprastai būdavo stačiakampės dėžės, dabar šiems viešosios paskirties pastatams ieškoma įdomesnių formų ir efektyvesnių sprendimų. Vis dėlto, specialistų teigimu, baseinų architektūroje svarbiau funkcionalumas, o ne išorinė estetika.

Baseinų poreikis auga

Šiuo metu Vilniuje statomi du baseinai, Klaipėdoje duris atvers naujas baseinas, o dar vienas baseinas ketina iškilti Kauno Nemuno saloje. Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje reikia investuoti į naujus, kokybiškus baseinus. „Lietuvoje skęstančiųjų skaičius vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o tai rodiklis, kad dar daug žmonių nemoka plaukti, ypač vaikai ir jaunimas. Kitas dalykas – baseinas yra laisvalaikio būdas. Trečias aspektas – tai fizinis aktyvumas, kurio per daug nebus“, – komentavo KKSD generalinis direktorius.

Paklaustas, kiek svarbi turėtų būti baseinų architektūra, E. Urbanavičius teigė nemanantis, kad įmantrumas čia turėtų būti prioritetas. „Kalbant apie baseinus, mano nuomone, svarbiau ne išorė, o vidus. Išorė svarbi tik tiek, kiek ji daro įtaką pastato ekonomiškumui. Tarkime, jei naudojama daugiau stiklo, tikėtina, kad reikės mažiau elektros energijos. Kitas klausimas, ar tas stiklas bus pakankamai efektyvus šiluminės varžos prasme. Reikia viską apskaičiuoti, įvertinti, todėl šiuo aspektu architektūriniai sprendimai yra svarbūs“, – tvirtino pašnekovas.

Vilniuje statomo Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro projektas – bendras lietuvių ir olandų architektų darbas (projektavo bendrovės „Infes“, „Slangen+Koenis International B.V.“, „Cloud Architektai“, „Sweco Lietuva“). Fabijoniškėse kylančio baseino architektas – Jokūbas Fišeris. Pasak E. Urbanavičiaus, abiejų statinių kūrėjai vieni stipriausių, todėl dėl kokybės nebuvo jokių abejonių. Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiau buvo turinys, ne forma. „Žmonės dažniau vertina tai, kas yra viduje. Žinoma, svarbu prieinamumas, suplanavimas, funkcionalumas, patogumas. Bet pastato išore niekas nesinaudoja, į ją arba gražu žiūrėti, arba ne. Žiūrėkite, kokius stato stadionus – labai paprastus. Svarbiausia, kas yra jų viduje, kaip išpildyti saugumo reikalavimai, kur yra išėjimai kritiniais atvejais, kokios kėdės, kur maitinimas, koks matomumas, stogas, apšvietimas“, – sporto pastatų prioritetus vardijo KKSD direktorius.

Kitas svarbus aspektas – baseino lokacija. Anot E. Urbanavičiaus, renkantis sveikatinimo centrų vietą mieste, svarbiausias kriterijus buvo prieinamumas jaunimui ir vaikams. Vaikams ir jų tėveliams turi būti patogu baseiną pasiekti tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Dar didesnis pranašumas, jei baseinas šalia mokyklų. Tada vaikai vietoj kūno kultūros pamokų gali ateiti į plaukimo užsiėmimą.

Ar ketinama ir toliau investuoti į baseinų statybas? E. Urbanavičiaus žodžiais, įgyvendinus visus pradėtus projektus, Lietuvoje situacija su baseinais tikrai nebebus tokia beviltiška. „Dabar situacija jau nebėra tokia bloga. Jei kalbėsime apie 50 m baseinus, Lietuvoje jų užtenka. Pastatysime Vilniuje, Klaipėdoje jau yra, Kaunas irgi turi, Alytus turi. Mąstome, gal reikėtų dar vieno Panevėžyje. Mažesniuose miesteliuose yra 25 m baseinų, kurie patenkina vietinių poreikius. Kita vertus, jei pastatysi kiekviename mieste po baseiną, niekam neapsimokės. Juk gyventojų tankumas mažėja, todėl nebus lankytojų. Baseinai neturi būti nei per toli, nei per arti vienas kito. Jie yra efektyvūs, kai pasiekiamumas yra iki 40 km“, – tvirtino E. Urbanavičius.

Klaipėdoje – A+ klasės baseinas

Jau netrukus duris atvers visiškai naujas Klaipėdos baseinas. Jo techninį projektą parengė Olandijos kompanija „Slangen + Koenis architects“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Cloud architektai“. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, kalbant apie architektūrą, svarbiausias reikalavimas buvo, kad naujas statinys neiškristų iš miesto konteksto. „Turime daugybę prekybos centrų, kurie visiškai nedera prie aplinkos. Šitaip neturėtų būti. Todėl baseiną norėjome pritaikyti prie jau esamos aplinkos“, – sakė S. Budinas.

Nors jis abejoja, ar baseinai galėtų būti tam tikri architektūriniai pavyzdžiai, teigti, kad jų architektūra visai nesvarbi, irgi būtų neteisinga. „Besirinkdami projektą vertinome vaizdą, funkcio nalumą ir kainą. Tikrai nesirinkome pigiausio varianto, todėl nė vienas prioritetas nenukentėjo. Architektai projektuodami atsižvelgė į esamą infrastruktūrą, t. y. į greta esančią „Švyturio“ areną“, – pasakojo pašnekovas.

Pagrindinis tikslas buvo ne turėti išskirtinį architektūros objektą, o A+ energijos pastatą, derantį prie aplinkos. „Žiūrime į ateitį. Čia vis sparčiau vystosi žaliosios technologijos. Mums buvo svarbu turėti energiškai efektyvų baseiną. Būtent dėl to ant stogo turime saulės baterijų, kurios, jei diena nėra šalta, užtikrina visą baseino funkcionavimą. Klaipėdoje toks pastatas pirmasis“, – džiaugėsi pašnekovas. Nors jis sutiko, kad pastatas turėtų būti estetiškai patrauklus ne tik dėl vietinių, bet ir atvykstančių svečių, vis tik funkcionalumas ir energinis naudingumas šiuo atveju buvo svarbiau.

Kaune – dar vienas baseinas

Nepaisant to, kad Kaunas gali pasigirti „Girstučio“ baseinu, planuojama, kad artimiausioje ateityje dar vienas daugiafunkcis vandens sporto centras iškils Nemuno saloje. Jam projektą ruošia E. Miliūno studijos architektai. Pasak šios studijos architekto Aurimo Ramanausko, baseiną ketinama integruoti į vakarinėje „Žalgirio“ arenos pusėje esantį reljefą. „Kalbant apie architektūrą, svarbu yra absoliučiai viskas: pastato funkcija, proporcijos, santykis su aplinka, estetika. Visa tai galioja ne tik baseinams, bet ir kitiems pastatams. Tik skirtingų pastatų kategorijoms galioja skirtingi reikalavimai“, – sakė architektas.

Anot jo, svarbiausia architektūroje yra kontekstas, kuriame statinys atsiranda. „Funkciją visada gali sudėlioti. O kontekstas daro labai didelę įtaką pastato formai. Galima pasakyti, kad baseinas turi būti kvadratinis, bet daugeliu atvejų taip padaryti neišeina. Viską lemia aplinka – ar naujas statinys bus kitų pastatų kaimynystėje, ar gamtoje, ar yra reljefas, ar ne. Kai turi mintį, kaip įkomponuoti, tik tada planuoji vidų ir žiūri, kaip ką išdėlioti. Paskui vėl grįžti prie architektūros. Pamenu, profesorius Algimantas Nasvytis pasakė, kad pastatas dar nėra architektūra, architektūra tampa tada, kai tas pastatas įgauna tam tikrą dvasią. Pas mus tokios architektūros ne tiek ir daug. Daugelis pastatų yra tarsi sandėliai. Taigi, negalima sakyti, kad išorė nesvarbi, o svarbus tik baseinų funkcionalumas“, – dėstė A. Ramanauskas.

Vis dėlto jis sutiko, kad dažniausiai sporto infrastruktūros objektų architektūra nebūna labai išskirtinė. „Paprastai sporto objektai nebūna simboliniai, tokiais dažniau tampa muziejai, teatrai, parlamento rūmai. Sportui skirti pastatai savo architektūra išsiskiria nebent per olimpiadas. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo miesto, kuriame tas objektas atsiranda. Kaunas nedidelis, kompaktiškas, todėl vos ne kiekvienas pavykęs statinys gali pretenduoti tapti vizitine kortele. Bet laikas parodys, kaip bus iš tikrųjų. Nes jei darysi su tokia mintimi, bus dirbtina, o ir tikslas ne visai toks. Tikslas tas, kad objektas pavyktų, kad gerai veiktų, kad būtų patrauklus, lankomas ir kad žmonės ten gerai jaustųsi“, – kalbėjo architektas.

Kuriant naujo baseino projektą didžiausias iššūkis, anot A. Ramanausko, buvo surasti jo santykį su sala ir su šalia esančia „Žalgirio“ arena. „Dar neparuošėme techninio projekto, todėl didieji darbai prieš akis. Norisi, kad pastato inžinerinė dalis atsirastų kur nors lauke, kad statinio invazija kuo mažiau matytųsi. Kita vertus, svarbiausia turėti idėją. Nes dažnai architektus spaudžia terminai, norisi padaryti vienaip, o per skubėjimą neišeina. Mes idėją turime ir ja tikime“, – tvirtino pašnekovas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.