Viena didžiausių miškų urėdijų Lietuvoje – Ukmergės miškų urėdija – puikus pavyzdys skeptikams, viešai deklaruojantiems, esą miškininkai dirba neefektyviai. Ukmergės miškų urėdija ne tik skaičiuoja pelną, bet ir yra nepralenkiama medienos ruošimo apimtimis. Matyt, neverta stebėtis, kad urėdijos miškuose technika netyla ištisą parą.
Išsiskiria dydžiu
Ukmergės miškų urėdija – ne tik viena didžiausių, bet ir seniausių miškų urėdijų Lietuvoje. Ji įkurta 1919 metais, o urėdijos pasitikėjimo teise valdomi miškai išsidėstę 5 rajonų – Ukmergės, Širvintų, Vilniaus, Molėtų ir Anykščių – savivaldybių teritorijose. Pagal bendrą valstybinės ir privačios miško žemės plotą, kuris užima daugiau kaip 80 tūkst. hektarų, Ukmergės miškų urėdija lenkia kitas šalies urėdijas. Ukmergės miškų urėdijos teritorijoje – 36,3 tūkst. hektarų valstybinių ir 44 tūkst. hektarų privačių bei nuosavybės teisėms atkurti skirtų miškų. Urėdijos miškai suskirstyti į 13 girininkijų. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 32,2 proc. – toks pat, koks ir visoje Lietuvoje.
2013 metais miškininkai atkūrė 343 hektarus miškų. Kasmet įveisiama apie 24 hektarus naujų. Miško atkūrimo ir įveisimo darbams pernai išleista beveik 1 mln. litų.
Net 75 proc. urėdijos miškų – perteklinio drėgnumo. Kadangi medynai daugelyje vietų šlapi, juose geriausiai auga eglynai, beržynai, nemažai juodalksnynų. Tačiau tokią medienos ruošai nepalankią žiemą kaip ši, anot Ukmergės miškų urėdijos urėdo Viganto Kraujalio, iš biržių paimti medieną – ypač sudėtinga, nors įsipareigojimus pirkėjams vykdyti būtina.
Praėjusiais metais urėdija pagrindinio naudojimo kirtimus vykdė 513 hektarų plote. Daugiausia urėdijoje kertama drebulynų. 2013 metais pagaminta 163,8 tūkst. kietmetrių medienos. Didžioji dalis parduodamos medienos – plokščių mediena ir malkos. Biokuro gamintojų įmonėms urėdija kasmet parduoda apie 20 tūkst. kietmetrių medienos. Daugiau kaip 90 proc. pagamintos m edienos realizuojama Lietuvos rinkoje.
Sodmenimis apsirūpina pati
Ukmergės miškų urėdijos teritorijoje įveistos pušies, juodalksnio ir eglės sėklinės plantacijos. Eglės sėklos renkamos Deltuvos girininkijoje esančiame 5,1 hektaro ploto sėkliniame medyne, taip pat 4,5 hektaro ploto eglės sėkliniame medyne, įveistame Šešuolių girininkijoje. Toje pat girininkijoje dera ir 1,1 hektaro ploto europinio maumedžio sėklinis medynas. Ąžuolo sėklos renkamos Deltuvos girininkijos sėkliniame medyne, kurio plotas – 28,1 hektaro. Žaliosios girininkijoje įveista 8,2 hektaro ploto pušies sėklinė plantacija, o Giedraičių girininkijoje – 19,9 hektaro ploto liepos sėklinis medynas. 2008-aisiais Krikštėnų girininkijoje įveistos 2,1 hektaro ploto juodalksnio ir 5 hektarų ploto eglės sėklinės plantacijos. Valstybiniams ir privatiems miškams iš pačių miškininkų surinktų sėklų Pašilės girininkijoje esančiuose urėdijos medelyno laukuose dygsta spygliuočiai medžiai. Šiame medelyne išplėstas ornitochorinių augalų (šermukšnių, ievų, putinų, miškinių obelų, kriaušių) asortimentas.
Urėdijoje išauginti daugiau kaip 3 mln. sodmenų atitinka kokybės reikalavimus ir turi kilmės dokumentus. Urėdijos pastangos tvarkyti ir naudoti miškus laikantis darnios plėtros principų 2005 ir 2010 metais įvertintos FSC miškų tvarkymo sertifikatu. Vykdydama FSC miškų sertifikavimo keliamus reikalavimus, urėdija 5 proc. visų valdomų miškų įtraukė į neliečiamų medynų sąrašą. Šie miškai saugomi ir nekertami, paliekami natūraliai raidai ir biologinei įvairovei vystytis.
Miškuose dirba naujausia technika
Pastaraisiais metais urėdija gerokai atsinaujino. 2011-aisiais įsigijo naują medvežį, kiek anksčiau – miškavežį, miško ūkiniams darbams skirtą traktorių. Darbui sanitariniuose kirtimuose ir ten, kur svarbu kuo labiau apsaugoti dirvožemį, skirtas naudoti nedidelis medvežis. Urėdijos miškuose dirba ir naujas medkirtis, kuriuo iškertama daugiau kaip 43 tūkst. kietmetrių medienos. Per parą medkirtis įveikia hektarą miško, o tai padaryti rankomis, anot miškų urėdo, būtų neįmanoma.
