Šioje paskaitoje socialinė žiniasklaida bus tyrinėjama kaip nauja urbanizmo, sugyvenimo architektūros forma. Socialinė žiniasklaida sukūrė naujos rūšies virtualų miestą, kuris perėmė daugybę tradicinio miesto funkcijų. Tai iš naujo apibrėžia ir pertvarko fizinę erdvę. Šiuo metu mes gyvename hibridinėje erdvėje tarp virtualumo ir realybės. Kaip ir XX amžiaus pradžioje pasirodant masinei žiniasklaidai, taip ir dabar, socialinė žiniasklaida perbraižo ribas tarp to, kas yra vieša, ir to, kas yra privatu, tarp vidaus ir išorės. Tai netgi daro įtaką fizinei erdvei, pastatų architektūrai ir miestams.
Pokalbio pradžia lapkričio 24 d. 20:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas.
Kuo pašnekovas išskirtinis?
Beatriz Colomina yra tarptautiniu mastu žinoma architektūros istorikė ir teoretikė, daug rašanti architektūros ir medijos temomis. Šiuo metu ji yra Prinstono universiteto istorijos ir architektūros teorijos profesorė. Beatriz Colomina dėsto šiame universitete nuo 1988 metų ir yra Medijos ir modernumo programos vykdančioji įkūrėja. Ši programa analizuoja tarpdisciplinines kultūros formas, kurios tapo pastebimos per pastarąjį amžių ir gilinasi į kultūros ir technologijų sąveiką. 2006–2007 metais ji kartu su grupe Prinsotono universiteto doktorantų kuravo parodą „Clip/Stamp/Fold: The Radical Architecture of Little Magazines 196X-197X“.
Tarp jos knygų yra „Privacy and Publicity: Modern Architecture as Mass Media“ (1994), kuriai 1995 metais Amerikos architektūros institutas (AIA) skyrė Tarptautinės knygos apdovanojimą, ankstesnė knyga „Sexuality and Space“ (1992) taip pat yra gavusi AIA Tarptautinės knygos apdovanojimą 1993 metais
Rekomenduoja skaityti
Jonathan Crary
„24/7: Late Capitalism and the End of Sleep“, 2013
Kodėl verta skaityti?
24/7 yra knyga apie laikmetį, apie naują režimą, kuris nuo XIX amžiaus pradžios ištrynė skirtumus tarp dienos ir nakties, tarp miego ir pabudimo. J. Crary pradeda pasakoti istoriją apie baltąjį karūnuotąjį žvirblį, paukštį, kuris migruodamas skrenda septynias dienas be miego ir JAV kariuomenės pastangas perprasti šio paukščio paslaptį, norint sukurti bemiegį karį. Tuojau pat ši istorija yra susiejama su faktu, kad kiekvieną dešimtmetį mes miegame vis mažiau, o įvairios technologijos mums padeda būti aktyviems kiaurą parą. Tai yra negailestingas pasakojimas, bauginanti ir pesimistiška mūsų pasaulio apžvalga, kuri verčia mus pergalvoti architektūrą.