Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ užsakymu atliktas „Gyventojų pasitenkinimo savo būstu“ tyrimas parodė, kad savo būsto vertės pokyčius seka daugiau nei pusė gyventojų. Aktyviausi, suprantama, tie, kurie sako turintys planų jį keisti, tačiau net ir tokių ketinimų neturintieji dažnai domisi savo turimo būsto kainos pokyčiais. Tai rodo, kad šalyje vis labiau įsigali požiūris, jog būstas yra investicija tam tikram gyvenimo ciklui, o ne pirkinys visam gyvenimui. Todėl, įsigydami būstą, investuodami į šį patrauklų materialinį turtą, gyventojams vis svarbiau atsižvelgti į svarbiausius jo likvidumo kriterijus.

Verte domisi kas antras

Tyrimų duomenys aiškūs – net 56 proc. didžiųjų miestų gyventojų domisi savo būsto verte rinkoje. Trečdalis gyventojų nurodo, kad jų būsto vertė pastaruoju metu yra išaugusi, apie 20 proc. sako, kad ji nesikeitė, o vos 3 proc. yra nurodę būsto vertės sumažėjimą. Nuotaikos pozityvios.

Aktyviausiai savo būsto verte domisi gyventojai, kurie turi konkrečių planų per artimiausius 3–5 metus pakeisti savo gyvenamąją vietą. Net 70 proc. tokių gyventojų žino pastaruoju metu vykstančius savo būsto vertės pokyčius. Įdomu tai, kad savo būsto kainos pokyčius seka net 48 proc. tų didmiesčių gyventojų, kurie visiškai neturi planų keisti savo būsto.

Apskritai, apie būsto keitimą galvoja palyginti didelė dalis didmiesčių gyventojų. Beveik kas penktas gyventojas turi konkrečių planų pakeistų būstą per artimiausius 3–5 metus, dar apie 40 proc. kartais apie tai pasvarsto, nors konkrečių planų dar neturi. Statistika rodo aiškią tendenciją – didmiesčiuose NT rinkos dinamiškumo potencialas yra didelis.

Palyginti nemaža dalis apie būsto keitimą galvojančių didmiesčių gyventojų rodo įsivyraujančią tendenciją neprisirišti prie vieno būsto visam gyvenimui, nebijoti jį keisti atsižvelgiant į to laiko situaciją ir asmeninius poreikius. Labai tikėtina, kad aktyviausi dabartinės NT rinkos dalyviai – 25–35 m. amžiaus gyventojų karta – per savo gyvenimą gerokai dažniau keis būstą negu jų tėvai, kurie tą yra darę vos 1–2 kartus.

Taigi, pagrindinis klausimas, kurį sau turėtų užduoti kiekvienas būsto pirkėjas – kaip užtikrinti ilgalaikį įsigyjamo NT objekto likvidumą?

Būsto vertės veiksniai

Visų pirma, bendrą paklausą ir būsto likvidumą lemia to meto ekonominė situacija ir padėtis rinkoje. Kai bendra ekonominė situacija gera, atlyginimai kyla, o žmonių lūkesčiai dėl ateities geri, didelis aktyvumas stebimas ir NT rinkoje, kur žmonės labiau linkę prisiimti ilgo laikotarpio įsipareigojimus ir investuoti į didelę vertę turintį turtą. Tiesa, net ir tais atvejais, kai ekonomikos kreivė sustoja kilusi, likvidus turtas išlaiko susidomėjimą ir yra atsparesnis akivaizdžiam kainos svyravimui.

Konkretaus būsto likvidumą didele dalimi lemia jo geografinė vieta. Ši taisyklė lieka nepakitusi – didesniame mieste, kur yra daugiau ekonominio aktyvumo, daugiau pramonės ar įvairių paslaugų įmonių, miestas turi plėtros perspektyvų, nekilnojamojo turto vertė, tikėtina, išlaikys savo vertę arba ją augins. Mažesnieji šalies regionai, išskyrus kurortines vietoves, pagal NT kainas ir jų dinamiką niekada neprilygsta didmiesčiams.

Trečias likvidumą lemiantis veiksnys – aplinkinė infrastruktūra konkrečioje vietoje. Geras susisiekimas, lengvai pasiekiamos viešosios paslaugos ir komerciniai objektai taip pat prisideda prie didesnės būsto vertės. Papildomu pranašumu gali tapti ir gera kaimynystė. Daugelis sutiks, kad renkantis, kur investuoti, šalia NT objekto esantis verslo centras atrodo žymiai patraukliau negu kietu kuru kūrenamas medinukas.

Likvidumą iš esmės lemia ir konkretaus projekto ilgalaikis išskirtinumas konkurencingoje NT rinkoje. Šis faktorius apima labai platų spektrą – nuo projekto vidinių teritorijų suplanavimo, architektūrinių pastatų sprendimų, naudotų medžiagų kokybės iki, tarkime, aplink projektą esančiais gamtos plotais ir jų „išnaudojimu“ būsimų gyventojų naudai.

Ką lemia būsto amžius?

Kartais teigiama, kad paties būsto kokybė ir įrengimas didelės įtakos jo kainai neturi, ją iš esmės nulemia aukščiau išvardyti veiksniai. Vis dėlto tai galioja ne visais atvejais. Remiantis minėtos apklausos duomenimis, dažniausiai apie išaugusią jų būsto vertę nurodė naujesniuose negu 2010 m. statybos daugiabučiuose gyvenantys respondentai.

Aišku, visada galima rasti kontrastų, kai pačiame miesto centre esančio senos statybos, nudėvėto buto centre gerokai viršija naujos statybos ir naujai įrengto buto miegamajame rajone kainą. Vis dėlto naujos statybos būstų savininkai gali būti labiau užtikrinti dėl jų likvidumo ir vertės didėjimo dėl geresnės kokybės, šiuolaikinius poreikius atitinkančio būsto išplanavimo, mažesnių išlaikymo ir priežiūros sąnaudų.

Todėl norint, kad nuosavas būstas taptų gera investicija, o per ilgesnį laikotarpį jo vertės pokytis keltų teigiamas emocijas ir leistų galvoti apie būsto pakeitimą, šiandien tampa vis svarbiau įvertinti jo likvidumą. Kiekvienas, nusprendęs įsigyti konkretų būstą, turėtų pabandyti įsivaizduoti, ar po 7-10 metų lengvai atsirastų naujas būsto gyventojas, kuriam tiktų vieta, kaimynystė ir paties būsto kokybė.

Komentarą parengė „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas