Kelintą mėnesį Vyriausybę ir ministerijas pasiūlymais nuosekliai atakuojančios statybų sektoriaus asociacijos šiuokart ragina atkreipti dėmesį į savo siūlymus dėl darbo rinkos poreikių užtikrinimo.
Asociacijos primena, kad Lietuvos statybų sektorius sukuria 7–10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto bei 83 000–105 000 darbo vietų (pastarųjų dešimties metų laikotarpiu, priklausomai nuo ekonominės situacijos), sumoka į biudžetą žymias mokesčių sumas, skatina susijusių verslų plėtrą.
Pasiūlymus kartu rengė: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos karjerų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacija, Mineralinės vatos gamintojų asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ ir Statybos industrijos asociacija.
Pasiūlymai dėl darbo rinkos poreikių užtikrinimo (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo sritis):
1. Sukurti Darbo išteklių registrą, įgalinantį kaupti informaciją apie visus dirbančiuosius. Esant tokiam registrui, būtų galima ne tik paprasčiau analizuoti darbo jėgos situaciją, bet ir teisingiau parengti mokymo programas, efektyviau spręsti nedarbo ir užimtumo klausimus, realistiškiau planuoti tokio masto programų, kaip daugiabučių modernizavimas, įgyvendinimą.
2. Įteisinti statybų sektoriaus darbininkiškų profesijų darbuotojų kompetencijų vertinimo sistemą, skatinančią įvertinti darbo rinkoje esančių darbuotojų, individualia veikla užsiimančių asmenų bei iš užsienio atvykstančių dirbti asmenų kompetencijas; aktyviau įtraukti į šiuos procesus statybų sektoriaus asociacijas. Tokiu būdu užtikrinti, kad statybose dirbtų tik realius gebėjimus ir žinias turintys asmenys.
3. Sukurti lankstesnį ir paprastesnį užsieniečių įdarbinimo statybų sektoriuje mechanizmą, sudarantį galimybes operatyviai reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius.
4. Tobulinti Darbo ginčų komisijų veiklos reglamentavimą. Didelę dalį visų darbo ginčų sudaro statybos sektoriuje kylantys ginčai, o naujasis Darbo kodeksas dar labiau padidins Darbo ginčų komisijoms tenkantį krūvį. Todėl būtina optimizuoti procedūras ir didinti komisijų narių darbo apmokėjimą.
5. Užbaigti statybų sektoriaus profesinio standarto rengimą ir jį įteisinti; standarto turinį suderinti su pagrindinėmis statybų sektoriaus asociacijomis.
6. Tobulinti Lietuvos profesijų klasifikatorių, aktualizuojant statybų sektoriaus profesijas pagal laikmečio poreikius ir integraliai susiejant su statybų sektoriaus profesiniu standartu bei mokymo programomis.
