Dešimt metų praėjo nuo 2006-ųjų, kai buvo priimtas Lietuvos architektų rūmų įstatymas, ir beveik tiek pat laiko truko žygiai bandant ištaisyti esminę šio įstatymo ydą – nustatyti privalomą atestuotų architektų bendruomenės dalyvavimą užtikrinant įstatymo veikimą. Įstatymo pataisa pagaliau priimta 2016 metų lapkritį, ir jau balandžio 7 dieną architektai rinksis į visuotinį narių susirinkimą – aptarti pokyčių atvertas veiklos galimybes ir nustatyti prioritetus. Apie galimybes kalbėjomės ir su Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininke Daiva BAKŠIENE.
LAR narių skaičius įsigalėjus pataisai išaugo kone dešimteriopai. Tačiau gal paprasčiau buvo dirbti, kai rūmams priklausė tik tie, kurie suprato jų misiją ir norėjo dalyvauti priimant sprendimus?
Iki šių metų Architektų rūmams priklausė tik apie 10–12 proc. visų Lietuvoje atestuotų architektų. Jų šiuo metu yra 1370. Ne kartą kalbėta, kad nesant visuotinio atestuotų architektų dalyvavimo rūmai negali kokybiškai vykdyti įstatymu pavestas funkcijas – architektų kvalifikacijos ir profesinės etikos priežiūros, metodinės pagalbos architektams teikimo, jų teisių gynimo, architektūrinės veiklos stebėsenos, jos atstovavimo teisėkūros procese ir kt. Tie 10 metų stengiantis atlikti šias funkcijas buvo sudėtingi – džiaugiuosi, kad rūmai atsilaikė.
Akivaizdu buvo ir tai, kad tokia menka dalis rūmų veikloje dalyvaujančių atestuotų architektų negalėjo užtikrinti demokratiniais principais paremtos profesinės savivaldos veikimo – minėtieji 10–12 proc. narių sprendė visai profesinei bendruomenei svarbius klausimus, ir tai kėlė daugelio profesijos narių nepasitenkinimą bei nepasitikėjimą priimtais sprendimais.
Todėl sausio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą tikrai laikome esminiu profesijos lūžiu. Valstybė ne tik pripažino profesiją svarbia visuomenei, bet ir pasitiki ja tiek, kad perduoda patiems vykdyti valstybės funkcijas: spręsti profesijos narių veiklos klausimus, vykdyti kvalifikacijos vertinimą, nusistatyti ir prižiūrėti profesinės etikos nuostatus.
Tai, kad šios užduotys yra tikrai svarbios visuomenei, buvo pastebėta ir svarstant įstatymo pataisas – kaip tik tuo metu viešojoje erdvėje buvo intensyviai aptarinėjami pažeidimų saugomose teritorijose, apgaulingai nurodytų statinio paskirčių ir kiti atvejai, kuriuose didelė dalis atsakomybės gulė ant projektus parengusių ir savo parašu patvirtinusių architektų pečių. Tačiau tuo metu rūmai iš esmės negalėjo dalyvauti sprendžiant tuos klausimus – ir dėl ribotos kompetencijos, ir dėl elementarių administracinių pajėgumų.
LAR ragina siūlyti kandidatus į visas rūmų komisijas, taip pat rūmų pirmininko postą, nors visos pozicijos buvo išrinktos vos pernai.
LAR veikia ir pagal Architektų rūmų, ir pagal Asociacijų įstatymą, numatantį kasmečius ataskaitinius susirinkimus ir tam tikru periodiškumu vykstančius rinkimus. Šiemet turėtų būti ataskaitinis susirinkimas, bet įstatymo priėmimo proga – o tai darkart parodo jo svorį ir reikšmę, bus perrinktos visos rūmų struktūros. Svarstant įstatymo projektą buvo vieningai sutarta, kad turi būti užtikrintas visų narių pasitikėjimas valdžia, visi nariai turi turėti galimybę rinkti ir patys būti renkami. Tai naujas startas.
Kitas svarbus dalykas – įstatyme numatyta, kad nariai turi nusistatyti naują nario mokestį, kad nebūtų įpareigoti vykdyti ankstesnį sprendimą, kurio priėmime nedalyvavo. Finansiniai įsipareigojimai svarbūs kiekvienam, todėl ir šiuo atveju bus iš naujo diskutuojama, kokio dydžio mokestis yra optimalus, leidžiantis užtikrinti efektyvų rūmų veikimą.
Susirinkimui suplanuota ir daugiau klausimų. Iki šiol buvo patvirtinta tik dalis komisijų veiklą reglamentuojančių dokumentų, taigi visuotiniame narių susirinkime bus aptariami ir Profesinės etikos tarybos, ir Atestavimo bei Ekspertų komisijų veiklos principai. Jei norime užtikrinti, kad būtų priimami nešališki, objektyvūs, keliamus tikslus įgyvendinantys sprendimai, iš anksto apsibrėžta tvarka reikalinga.
Taigi numatomas narių susirinkimas nėra skirtas tik formaliam valdymo struktūrų perrinkimui. Tai pasitikėjimo ir įgaliojimų atstovaujantiems asmenims suteikimas, nes į LAR žvelgiama su viltimi, kad mes tuos klausimus spręsime, kad komisijose bus aukštos kvalifikacijos, pasitikėjimą užsitarnavę žmonės, kuriuos taip vertina pati profesinė bendruomenė.
Pastaruoju metu pasimatė, kad neįmanoma visus kokybės klausimus apibrėžti teisės normomis, reglamentais ir kad net neverta bandyti to daryti, taip tik įvedant dar daugiau painiavos ir tarpusavio prieštaravimų. Būtent profesionalus, ekspertinis susiklostančių situacijų vertinimas sudaro galimybę diskutuoti apie aukštą architektūrinės veiklos kokybę.
Pagal statusą susirinkimas įvyks tuo atveju, jei galimybę atvykti ras daugiau kaip pusė, tai yra beveik 700, kolegų. Ar tai realu?
Tai nėra neįmanoma. Gruodį įvyko 5 mūsų susitikimai su nariais įvairiuose miestuose, ir juose dalyvavo daugiau kaip 800 atestuotų architektų. Dalis narių pranešė nedalyvavę tik dėl to, kad yra pakankamai įsigilinę į būsimų pokyčių klausimus. Nors gal ir ne visiems architektams norisi išeiti iš pilkosios zonos, tačiau susitikimų atmosfera buvo labai pozityvi, iki šiol juntamas akivaizdus didžiosios dalies architektų pritarimas vykstantiems pokyčiams, tad aš tikiu, kad galime reikiamą dauguma susirinkti, tuo sau ir visai visuomenei pasakyti, kad esame stipri bendruomenė, kad esame neabejingi, esame pasirengę kartu rūpintis savo profesija, kad mums tie klausimai svarbūs ir norime juos spręsti.
Taigi ką konkrečiai galėtų nuveikti 90 proc. išaugusi savivaldos organizacija?
Profesinė savivaldos sistema yra dvipusė. Viena vertus, tai yra visuomenės interesų įgyvendinimas užtikrinant aukštą architekto kvalifikaciją ir profesinę etiką. Kita vertus, kuo aktyviau dirbs rūmai, tuo ir patiems profesijos nariams, matant, kad profesinės savivaldos sistema veikia ir netoleruoja neetiško, nekvalifikuoto elgesio, turėtų tapti lengviau konkuruoti tarpusavyje. Taip pat profesinės savivaldos sistema kuria ir kitokią pridėtinę vertę nariams, užtikrindama architektams ir architektūrai svarbių klausimų atstovavimą teisėkūroje, kaupdama ir skleisdama svarbią informaciją, suteikdama teisinę bei metodinę paramą jų tikrai sudėtingoje veikloje.
Visi žinome, kiek daug laiko užima įvairios analizės, pasiūlymų rengimas, dalyvavimas darbo grupėse, įgyvendinamų projektų administravimas, profesionalios pagalbos teikimas, pažeistų teisių gynimas ir pan. Visiems šiems darbams yra būtina tam tikra institucijos infrastruktūra – kompetentingi darbuotojai, veiklai tinkamos patalpos, informacinės duomenų bazės, jau minėti veiklos veiklų aprašai, susitarimai su bendradarbiaujančiomis institucijomis ir kt. Kaip tik tokiems rūmų infrastruktūros pamatų dėjimo darbams ir buvo paskirtas didžiausias dėmesys pirmaisiais šios kadencijos metais, nes be šių elementarių pagrindų jokios institucijos profesionali ir efektyvi veikla neįmanoma.
Pradėti įgyvendinti pokyčiai, manau, po truputį pradedami jausti: jau ir nauji nariai ėmė naudotis rūmų teikiamomis paslaugomis bei lengvatų sistema, išsiplėtė kvalifikacijos tobulinimo kursų ir jų temų pasirinkimas, stengiamės pritraukti rėmėjų suteikdami didesnį jų prieinamumą, pagal išgales teikiame nariams teisines konsultacijas, patarimus, rengiame su rūmų kompetencija susijusius neoficialius teisės aktų išaiškinimus, bendradarbiaudami su kitomis plėtroje dalyvaujančiomis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis, skleidžiame žinią apie architektūros reikšmę bei autorystės vertę, aktyvėja Profesinės etikos tarybos veikla, keliama kvalifikacijos kartelė siekiantiesiems įgyti ir naudotis kvalifikuoto architekto statusu.
Pamažu aktyvėja diskusijos ir dėl Vakarų Europos praktiką atitinkančio vientisos ir nedalijamos architekto kvalifikacijos įvedimo, nes šiuo metu Architektų rūmai, įgyvendindami galiojančius įstatymus, privalo išduoti 42 skirtingų apimčių (lygmenų, rūšių, kategorijų) atestatus, iš esmės kalbančius apie tą pačią smulkiomis dalimis išskaidytą profesinę architekto kvalifikaciją.
Vis dėlto realus profesinės savivaldos sistemos įkūrimo ir jos veikimo efektas negali pasimatyti rytojaus dieną, tam reikia ilgesnio laiko ir šiuos tikslus palaikančių bei jų įgyvendinimo siekiančių žmonių. Taigi galima tik dar kartą pasikartoti, kad numatomų rinkimų svarba yra tikrai didelė, o išreikštas valdžios atstovų pasitikėjimas profesine savivalda – labai reikšmingas.
