Unikaliose gamtinėse teritorijose planuojami objektai projektuotojams diktuoja griežtas sąlygas ir specifines užduotis. Neabejotinai vienas sunkiausių uždavinių – išgryninti architektūrinę koncepciją, kuri ne tik nedisonuotų su aplinka, bet ir išryškintų jos išskirtinumus. Su tokiais iššūkiais teko susidurti ir bendrovės „Archartelė ir partneriai“ komandai, suprojektavusiai poilsio ir vandens sporto centrą Zaraso ežero Didžiojoje saloje.
Sutalpino daug funkcijų
Antroji pagal dydį Lietuvoje 44 ha ploto sala – vietos gyventojų pamėgta poilsio ir renginių vieta. Kaip pripažino bendrovės „Archartelė ir partneriai“ direktorius, projektų vadovas, architektas Henrikas Štaudė, nemaža dalis zarasiečių iš pradžių skeptiškai vertino idėją, jog čia iškils statiniai – baimintasi drastiškos invazijos į gamtą.
„Bendruomenė labai aktyviai dalyvavo projektiniuose pristatymuose, ir toks jos susitelkimas gerąja prasme išties nustebino. Kita vertus, pristatytas projektas žmones įtikino ir nuramino“, – pasakojo H. Štaudė.
Į šį objektą architektams teko sutalpinti nemažai įvairių funkcijų. Suprojektuotos erdvės kavinei, informacijos centrui, medicinos ir inventoriaus nuomos punktams, tualetams su dušinėmis, taip pat patalpos gelbėtojams ir irkluotojams, baidarių sandėliui, narams, vandens slidininkams, teisėjams. Paplūdimyje įrengta prieplauka, valčių nuomos uostas, žaidimų erdvės vaikams bei sporto aikštynai. Prie vandens įsikūrė amfiteatras žiūrovams ir valčių ištraukimo bei nuleidimo vieta.
„Kadangi finansavimas projektui buvo šiek tiek apkarpytas, prireikė ir pakeitimų. Antai pirminiame projekte irklavimo bazė buvo organiškesnė, ji buvo numatyta kaip plastiško tūrio pastatas, panašesnis į lankytojų centrą. Šiuo metu jis yra konteinerinio tipo, kad būtų lengvai transformuojamas ar panaudojamas kitose vietose – tai yra pastatytas su mintimi, kad kada nors vietoj jo bus toks pastatas, koks buvo numatytas pirminiame projekte. Busimam pastatui paruošta atraminė siena, šiuo metu dengta medžiu“, – aiškino pašnekovas.
Atkartoja plastiškas gamtos formas
Pagrindiniu pastatų išraiškos ženklu kūrėjai pasirinko lieptą – elementą, jungiantį ežerą su krantu. Jis tapo priemone sujungti ir skirtingos veiklos erdves – pradedant irklavimo baze, lankytojų centru ir baigiant gelbėtojų punktu ar teisėjų bokšteliu.
„Siekėme suprojektuoti ne atskirus objektus, jų grupes, o vieną vieningo stiliaus objektą, kuris būtų plačiai išsidriekęs ir jungtų skirtingas funkcijas. Sykiu visi planai ir tūriai atkartoja gamtines formas – plastiškas ežero pakrančių, kalvų linijas. Tai yra duoklė unikaliai šios salos aplinkai“, – aiškino pašnekovas.
Maumedžio lentų terasa organiškai pereina į pastato stogą, betono karkaso fasadai taip pat aprengti medžiu, apdailai panaudotos vertikalios lentutės. Siekiant pastatą maksimaliai atverti supančiai gamtinei aplinkai, suprojektuoti didžiuliai vitrininiai langai.
„Tai yra landšaftinis objektas, kuris suprojektuotas konkrečiai aplinkai, yra tarsi su ja suaugęs, tad šio pastato būtų neįmanoma „perkelti“ į kokią nors kitą vietą“, – pripažino architektas H. Štaudė.
Priminė estakados statybą
Plastiškų, netipinių formų statinys tapo nemenku iššūkiu ir rangovams.
„Čia nėra lygių sienų, perdangų. Galbūt tam tikra analogija galėtų būti estakados statyba, kai kelias kyla, leidžiasi ir dar daro posūkį. Statybininkams tai buvo sudėtingas, gal net nelabai suprantamas objektas, ypač darbų pradžioje, iki išryškėjo pastato tūriai, įsibėgėjo apdailos darbų etapas“, – pasakojo architektas.
Dar vienas specifinių sprendimų pareikalavęs poilsio ir vandens sporto centro išskirtinumas – tai, jog jis išsidėstęs ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.
„Ant pontono įrengti prieplauka ir teisėjų bokštelis gali būti savarankiški mobilūs segmentai, jie tiesiog prikabinti prie visos kitų pastatų sistemos. Beje, kaip paaiškėjo įgyvendinant šį projektą, Lietuvoje iki mūsų niekas nebuvo statęs pastatų ant pontonų. Tad tai taip pat buvo nauja ir įdomi patirtis“, – pripažino H. Štaudė.
Bendrovės „Archartelė ir partneriai“ kūrėjų darbo rezultatą įvertino ne tik zarasiečiai, bet ir architektūros profesionalai – Zaraso ežero Didžiojoje saloje iškilęs poilsio ir vandens sporto centras pelnė A. Zavišos premiją kaip geriausias 2015 metų rekreacinis objektas.
Statytojams – nestandartinės užduotysVida MAIŠĖNIENĖ, bendrovės „Vidista“ direktorė Objektas pirmiausia išskirtinis tuo, kad projektiniai sprendimai pritaikyti būtent šiam unikaliam gamtos kampeliui. Tačiau mums, kaip rangovui, teko susidurti ir su sprendimais, kurie pirkimo dokumentuose nė nebuvo numatyti. Antai paaiškėjo, kad tiltas, jungiantis salą su sausuma – senas statinys – buvo visai neekspertuotas, jo konstrukcijų patikimumas neįvertintas ir nežinomas. Įmonės specialistams teko spręsti sudėtingą užduotį, kaip pristatyti į statybvietę ne vieną dešimtį tonų sveriančias poliakales, kad jas gabenančios mašinos nenugrimztų į ežerą su visa stambiagabarite technika. Dar vienas išskirtinumas – komunikacijoms saloje įrengti buvo pasitelktos betranšėjės technologijos, tai yra specialia technika vamzdynai klojami po žeme arba ežero dugnu stumiant vamzdžius. Kai kurie projektiniai sprendimai kirtosi su realiomis sąlygomis, todėl privalėjome ieškoti optimalių ir patikimų variantų, kaip įrengti tinkamos eksploatacijos šulinius. Plastiškomis linijomis, lanksčiomis konfigūracijomis išsiskiriantis objektas puikiai dera gamtinėje aplinkoje. Tačiau nubrėžti lenktą liniją projekte ir suteikti jai apčiuopiamą pavidalą statinyje – skirtingi dalykai. Išgauti lenktas monolitines konstrukcijas, kurios suprojektuotos iš kelių sluoksnių armatūros karkasų, o ant pastatų stogų įrengti vaikščiojimo takus, žinoma, buvo atitinkamas iššūkis. Šio objekto statybai panaudota 850 kub. metrų betono, 220 tonų metalo bei nutiesta beveik 4000 kv. metrų maumedžio takų. Salos vaizdas, įgyvendinus projektą, atrodo tikrai įspūdingai. Džiugu, kad pavyko įvykdyti visus architektų ir projektuotojų sumanymus. Galiu drąsiai teigti, kad per 20 įmonės darbo metų tai buvo vienas įdomiausių objektų tiek savo sprendiniais, tiek apimtimi. RĖMĖJO TURINYS |
Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose
Techniniai ekonominiai rodikliai
Sklypo plotas: 30 186 kv. m.
Bendras plotas: 578,35 kv. m.
Terasų plotas: 3 670 kv. m.
Pastatų aukštis: 3,5–6 m.
Statyba: 2013–2015 m.
Koncepcija: architektūrinės dirbtuvės Zarasuose 2010 m.; architektai: H. Štaudė, Aurelija Valkūnaitė, Karolis Radiūnas, Vytautas Lukšas („Archartelė ir partneriai“).
Techninio (2012 m.) ir darbo (2014 m.) projekto architektai: H. Štaudė, Augustas Minkauskas („Archartelė ir partneriai“).
Rangovas: bendrovė „Vidista“.