Lietuvos architektų sąjungos (LAS) šiemet minimas solidus įkūrimo jubiliejus liudija ne vien šios organizacijos brandą. Ir faktas, kad jau 1924-aisiais iškilo tokios sąjungos poreikis, ir devynis dešimtmečius besitęsianti jos veikla kalba apie šios profesijos iššūkius, raidą, besikeičiančias pozicijas visuomeniniame gyvenime ir pačių kūrėjų poreikius neužsidaryti siaurame interesų rate.

Prioritetas – dialogas su visuomene

Architektas, LAS pirmininkas Marius Šaliamoras pripažino, kad 90 metų – iškili sukaktis, vis dėlto ir pačios gražiausios datos yra bereikšmės be žmonių ir be darbų, kuriuos jie nuveikė. Nuo įkūrimo iki šiandien organizacijos prioritetai, veiklos pobūdis, be abejo, pakito, juolab kad 1924-aisiais įsteigta sąjunga vienijo ne tik architektus, bet ir inžinierius. Pirmaisiais metais, anot pašnekovo, organizacija apsiribojo labiau profsąjungine, klubine veikla.

„Tuomet Lietuvoje architektūra buvo plėtojama itin sparčiai, buvo labai aukšto lygio. Žinoma faktų, kad net suomiai, pas kuriuos dabar važiuojame mokytis, atvykdavo į Kauną pasimokyti iš mūsų, susipažinti su lietuviškos statybos ir architektūros pavyzdžiais. Architektų, inžinierių, konstruktorių tuo metu buvo nedaug, ir jie susibūrė į tokią organizaciją, kuri atstovautų jų interesams ir spręstų neteisminius ginčus, – kalbėjo M. Šaliamoras. – Sakyčiau, šiandienė LAS labiau veikia kaip tarpininkė tarp valdžios ir ne valdžios institucijų, o asmeniškai man norėtųsi, kad toji klubinė veikla būtų intensyvesnė.“

Anot pašnekovo, sovietmečiu LAS, kaip ir kitos meno kūrėjų organizacijos, veikė tarsi praplėsta profsąjungos organizacija, kuri rūpinosi ir tam tikru protegavimu.

„Dabar to nėra. Šiuo metu turime Lietuvos architektų rūmus (LAR), kurie padeda tobulinti įstatymus, susijusius su architektūra, užsiima architektų kvalifikacija ir pan., o LAS yra kūrybinė sąjunga, meno kūrėjų asociacija, kuri atstovauja tarptautinėse organizacijose, palaiko kontaktą su pasaulio architektų bendruomene, rūpinasi konkursų, parodų organizavimu, architektų kūrybos propagavimu, leidyba, bando suvienyti architektus ir rasti kelius į visuomenę. Architektų cechui labai svarbus glaudus ryšys su visuomene. Gal dėl didelio architektų užimtumo nutiko taip, kad dažnai jie nelabai žino, ką veikia visuomenė, o ši nelabai žino, ką veikia architektai. Mūsų misija – šią spragą užpildyti, įsiklausyti į visuomenės poreikius, kritiką, tad šiuo metu bene svarbiausias LAS tikslas – ryšio su visuomene paieškos ir dialogas“, – sakė LAS vadovas M. Šaliamoras.

Išgyvena podukros dalią

Buvusio LAS pirmininko Gintauto Blažiūno teigimu, sovietmečiu LAS buvo labiau valdiška organizacija, kurios pagrindinis uždavinys buvo skiepyti visuotinai priimtą koncepciją, kaip turi atrodyti socialistinė aplinka.

„Tokie dalykai kaip propaganda buvo išplėtoti, tačiau kai kurie dalykai – primiršti. Architektūrinis švietimas, mano galva, buvo visai nepuoselėjamas. Šiandien didelė visuomenės dalis net nesupranta, kas yra toji šiuolaikinė architektūra. Esą tik mūsų paveldas yra vertybė, o tai, kas dabar daroma, kur dabar gyvename, kokią aplinką kuriame, jau tampa lyg ir šalutinis dalykas po to, kai susitvarkysime ekonomiką, energetiką ir kitą gerovę.