SA.lt portalas ir žurnalas „Statyba ir architektūra“ (leidžiamas nuo 1957 m.) paminėjo lietuviškos periodinės statybų ir architektūros spaudos pirmtako, žurnalo „Statybos menas ir technika“, pirmąkart pasirodžiusio 1922-aisiais, 100-mečio sukaktį. Šia proga įvykęs renginys subūrė žymius užsienio šalių kūrėjus ir Lietuvos architektus, kurie dalinosi savo įžvalgomis apie pasaulines architektūros tendencijas, tvaraus dizaino ir identiteto išsaugojimo svarbą, bei kaip tai atsispindės Lietuvos miestų ateityje.
Renginį moderavo Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, o pranešimus skaitė architektūros ir urbanistikos profesionalai iš Lietuvos, Danijos, Belgijos, Olandijos, Londono ir Ispanijos. Buvo demonstruojami inovatyvūs užsienio praktikų projektai, tarp kurių ir „Zaha Hadid Architects“ projektuojama Vilniaus geležinkelio stotis, kuri smarkiai pakeis ateities sostinės veidą.
Po konferencijos pranešimų įvyko diskusija su pranešėjais ir auditorija, kurios metu buvo kalbama apie ateities architektų profesijai keliamus iššūkius ir reikiamus naujus įgūdžius, ir beabejo, situaciją Ukrainoje, kaip prisidėsime prie pagalbos atstatant šią šalį ir apskritai, kiek politinės įtakos turi architektūra, kai kalbame apie tarptautinius šalių santykius ar progresyvias statybų reglamentų pataisas.
Forumas prasidėjo nuo retrospektyvaus architektūros tyrėjos Aida Štelbienė žvilgsnio, kuri apžvelgė Lietuvos architektūrą nuo 1922-ųjų: jos iššūkius ir tapatybę. A. Štelbienė pristatė kaip šiuo laikotarpiu kito modernistinė šalies architektūra, jos tapatybė, bei pažvelgė, kaip sekėsi įvairių laikotarpių menininkams dorotis su laikmečio iššūkiais.
Įvertinus istorinę Lietuvos architektūros raidą ir inovatyvių projektų sėkmę, A. Štelbienė priėjo prie išvados, kad „Ateities Lietuvos architektūra yra ieškanti dar neužduotų klausimų visame pasaulyje“.
Pagrindinį pranešimą „Architecture’s Contributions to the UN Sustainable Development Goals“ skaitė architektė, Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijos instituto vadovė Natalie Mossin. Ji peržvelgė 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymo tikslų iš architektūros perspektyvos.
„Gali atrodyti, kad architektams aktualūs tik keli darnaus vystymosi tikslai, tokie kaip Tvarūs miestai ir bendruomenės, ar Inovacijos ir infrastruktūra, tačiau iš tiesų, mes galime prisidėti prie kiekvieno iš šių 17-os tikslų. Nors ir mažais žingsneliais, kiekviename projekte atsižvelgdami bent į vieną darnaus vystymosi aspektą, mes tikrai galime kurti geresnį pasaulį.“ – sako N. Mossin.
Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijos instituto vadovė pristatytus darnaus vystymosi tikslus įprasmino praktiniais architektų darbais, įrodančiais, kaip architektūriniai projektai gali prisidėti prie kiekvieno iš šių tikslų įgyvendinimo.
„Kalbant apie skurdo ir bado mažinimo tikslus, architektūra negali ištraukti žmonių iš skurdo, tačiau architektų kuriama aplinka gali turėti įtakos kaip skurdas paveiks žmonių gyvenimus, gali suteikti prieigą prie įperkamo būsto, tinkamų sanitarinių sąlygų, švietimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir erdvių poilsiui.“ – sako N.Mossin. „Architektų kuriama aplinka prisideda ir prie maisto tiekimo užtikrinimo planuojant, projektuojant kraštovaizdį ir pastatus, taip, kad apsaugotų esamas ekosistemas ir teiktų pirmenybę žemdirbystės plotų išsaugojimui ir plėtimui.“
J. Knikkeris, pasaulyje garsios architektūros studijos MVRDV partneris, savo pranešime pristatė studijos plėtojamą tvarią architektūros ir miesto planavimo filosofiją ir kaip ji lemia šiandieninį studijos kuriamų projektų dizainą. Buvo pristatyti naujausi MVRDV įgyvendinti projektai, per kuriuos studijos partneris palietė tarptautinės klimato kaitos politikos daromą didelę įtaką tiek architektūros disciplinai, tiek projektavimo procesui, bei socialinės atsakomybės ir įtraukties, žmogaus kuriamų gamtos elementų, miesto transformacijos problemų temas.
„Tiesą sakant, mes, MVRDV studijos komanda, nesame itin paprasti partneriai užsakovams. Mes keliame daug reikalavimų, laikomės savo įsitikinimų ir kovojame dėl idėjų, kurios, mūsų nuomone, kuria tvaresnę miestų ateitį.“ – sako J. Knikker. „Architektai turi būti tie kariai mūšio lauke, kurie nepasiduoda užsakovų raginimams daryti paprastesnius, ar galbūt pigesnius sprendimus. Mes turime kovoti dėl progresyvių idėjų ir užsakovui įrodyti, kad tai – sėkminga ateities perspektyva.“
Michaëlis Ghyootas, Rotor praktikos, įsikūrusios Belgijoje, projektų vadovas, tęsdamas forumo temą – tvarumą – gilinosi, kaip galima pakartotinai panaudoti statybines medžiagas. Architektas kvietė renginio svečius permąstyti medžiagų ekonomiką. Praktiniais „Rotor“ komandos darbais parodė kiek daug medžiagų galima išsaugoti renovuojant ar nugriaunant pastatus, bei kaip tos medžiagos gali būti tikslingai panaudotos dar kartą.
Įspūdingus projektus ir inovatyvias idėjas pristatė kitas pranešėjas – Ludovico Lombardi, biuro „Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims. Architektas pristatė ZHA kompanijoje atliekamus tvarumo ir medžiagų tyrimus, jų naudojamus parametrinio dizaino principus, iliustruodamas juos įgyvendintais ir koncepciniais viešojo sektoriaus ir infrastruktūros projektais.
Naująją Vilniaus geležinkelio stotį, L. Lombardi įvardino kaip išties jiems svarbų projektą. „Tai – pirmasis mūsų projektas Lietuvoje ir mes labai stengėmės suprasti vietos unikalumą, tapatybę ir pasiūlyti dizainą, kuris atiduos savo duoklę Vilniaus miestui ir jo žmonėms. Iš vienos pusės pastato stogas tarsi tęsia egzistuojančio statinio formą, o kitoje pereina į modernią futuristinę išraišką, taip jungia miesto istoriją ir ateitį.“ – pasakoja architektas.
Renginio moderatorės R. Leitanaitės paklaustas apie tai, kiek šiais laikais dar svarbu kurti išraiškingos architektūros projektus, kai, rodos, žengiama link paprasto ir tvaraus dizaino, architektas atsako, kad tiek šiandien, tiek ateityje negalime nustumti į šalį nei vieno iš šių aspektų. „Taip, tiesa, kad pastatas pirmiausia turi būti funkcionalus, tvaraus dizaino ir inovatyviais inžineriniais sprendimais, tai siekiame įgyvendinti visuose mūsų kuriamuose projektuose. Tačiau architektūrinė išraiška taip pat išlieka svarbi, ji kuria vietos identitetą, padeda žmonėms geriau suvokti aplinką ir norėti ją puoselėti, bei išsaugoti.“ – sako „Zaha Hadid Architects“ projektų vadovas.
Pabaigai, architektas José Toralas iš Barselonoje įsikūrios studijos „Peris+Toral“ pristatė skirtingus būdus, kaip kurti socialiai atsakingus gyvenamuosius būstus, kokios gali būti naujos statybos sistemos, analizavo strategijas, kaip spręsti socialinio ir ekologinio tvarumo keliamus iššūkius socialiniame būste. „Mūsų praktikai aplinkosaugos ir socialiniai klausimai yra vienodai svarbūs bendram projekto tvarumui. Socialinio tvarumo modelis turi skatinti žmonių santykius ir naudojimąsi tuo, kas yra bendra. Taigi, mūsų tikslas yra derinti aplinkosaugos ir socialines strategijas ir užtikrinti, kad jos būtų ekonomiškai perspektyvios ir atlaikytų visus mūsų laikų iššūkius.“ – pasakoja J. Toralas.
„Visų pirma, 90% miesto audinių yra gyvenamieji. Prasidėjus pandemijai, supratome, kokie yra mūsų namai ir kiek jie galėtų būti patobulinti. Būsto klausimas visada turėtų būti esminis, tačiau šis sveikatos krizės kontekstas, kai visi visas pasaulis vienu metu kenčia nuo pandemijos padarinių, yra puiki galimybė didinti socialinį supratimą apie būtinybę keisti tai, kaip mes kuriame savo namus.“ – sako J. Toralas.
Architektas pristatė šiuo metu kuriamus gyvenamųjų būstų projektus Barselonoje ir Ibizoje, kuriuose atriumas naudojamas kaip socialinės strategijos dalis. „Pastatuose kuriame tuščią erdvę, suvokdami šią tuštumą kaip energetiškai ir socialiai aktyvią.“ Taip pat išsamiai pristatė savo projektą – „85 socialinio būsto vienetai“, kuris buvo vienas iš Mies van der Rohe apdovanojimo finalininkų. „Šis projektas paremtas japoniško namo lankstumo idėja, kai patalpos kuriamos pagal dydį, o ne pagal paskirtį. Mūsų nuomone, raktas į lankstumą slypi maždaug 13 kv. m. pagrindiniame plote ir visų kambarių vienodume, buto dehierarchizavime. Rezultatas – didesnis lankstumas naudojant mažiau patalpų tipų.“ – įsitikinęs J.Toralas. „Kiekvieno aukšto planas padalijimas į 114 vienodų kambarių, iš viso 543 visame pastate. Pagrindinis vienetas yra kambarys, o ne būtas.“
Forumą vainikavo diskusija, kurioje dalyvavo pranešėjai kartu su forumo dalyviais. „Kaip manote, kaip keičiasi architekto profesiją laikui bėgant ir kokių savybių, įgūdžių pareikalaus ateities architekto profesiją?– diskusija pradėjo Architektų sąjungos pirmininkė, Rūta Leitanaitė. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad ši profesija darosi vis kompleksiškesnė ir, turbūt svarbiausiu architekto sugebėjimu tampa – lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių. Architekto profesija paliečia tiek daug skirtingų sričių ir jungia skirtingas interesų grupes. Dar svarbiau, architektai seka besivystančio pasaulio pokyčius ir naujoves, projektuodami žvelgia vienu žingsniu pirmyn ir, kaip teigė renginį atidariusi pranešėja Aida Štelbienė, architektai visame pasaulyje ieško atsakymų į dar neužduotus klausimus.
Pabaigoje buvo apdovanoti “Statyba ir Architektūra” organizuoto konkurso “Medinis daugiabutis” laimėtojai. Konkurso organizatoriai ir partneriai pasveikino prizinių vietų darbų autorius, vertindami jų atkaklumą siekiant tikslo – pristatyti Lietuvai medinio daugiabučio viziją.
Prizus įteikti atvyko Anykščių vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, „Vakarų Medienos Grupės“ vadovas Paulius Milčius, taip pat specialų prizą už universaliausią medinių konstrukcijų panaudojimą įsteigė Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasteris – „PrefabLT“. Jis atiteko pirmos vietos nugalėtojų komandai – architektams Vytautui Putnai, Donatui Malinauskui, Lilijai Putnienei ir inžinieriui Mantui Švagždžiui.
Po renginio, pranešėjus, organizatorius ir svečius susipažinti, aptarti pasisemtų idėjų ir pratęsti smalsumą pažadinusius klausimus kvietė furšetas.
