Pasyvusis namas Lietuvoje vis dar įsivaizduojamas tik kaip labai gerai termoizoliuotas ir leidžiantis gerokai sumažinti šildymo išlaidas. Vis dėlto tokių namų statybos pradininkai pirmiausia laikėsi kitokios ideologijos – gyventi reikia ekonomiškai, bet komfortiškai.
Sunkiausiai pasiekiamas standartas
Pasyvusis namas – tai ne energinė klasė. Pasyvusis namas – tai pastato projektavimo ir statybos standartas, kuris apima energijos efektyvumą, komfortą, ekonomiškumą bei ekologiją.
Tai labiausiai pasiteisinęs standartas, kuris leidžia suprojektuoti ir pastatyti labai efektyvius pastatus. Tačiau tuo pačiu pasyviojo namo standartas yra vienas sunkiausiai pasiekiamų projektavimo ir statybos standartų pasaulyje.
Nors pasyviųjų namų idėja prasidėjo nuo sampratos „pastatas be šildymo“ (centrinėje Europos dalyje), visa tokių pastatų filosofija buvo dėmesys jų naudotojams – gyventojams ir jų patogumui užtikrinti. Tad visi rodikliai ir parametrai, kuriuos reikia pasiekti, kad pastatas būtų pripažintas pasyviuoju, yra paremti žmogaus komforto kriterijų standartais.
Detaliau nagrinėjant ir studijuojant pasyviųjų namų parametrus, prie tam tikrų jų verčių yra paaiškinimas – būtent tokias vertes reikia pasiekti norint užtikrinti komforto kriterijus. Jeigu būtų galima supaprastintai ir sutrumpintai sumodeliuoti pasyviųjų namų idėjos plėtotę, išeitų linksmas ir šmaikštus dviejų vokiečių profesorių Wolfgango Feisto ir Bo Adamsono pokalbis:
– Ką su tais šaltais namais padarius, kad juose žmonėms būtų šilčiau ir maloniau gyventi?
– Apšiltinkime kaip reikiant tuos namus oro tarpu, nes antras oro tarpas nepadės.
– Gera mintis! Namo sienos, stogas ir grindys turi būti gerai apšiltinti.
Gerai turi būti ne tik apšiltintos namo sienos, bet ir išspręsti visi šilumos nuostoliai, patiriami per problemines konstrukcinių mazgų vietas.
Sugebėjo padaryti neįmanoma
Taip gimė garsusis ir nenugalimas vokiškas šilumos tiltelių sprendimo būdas: „Nesukurkite šilumos tiltelių projektavimo metu ir nereikės spręsti jų problemos.“ Taip profesoriai meta ne vieną akmenį į projektuotojų daržą už neracionalius ir dažnai nelogiškus sprendinius.
Apšiltinus išorines pastato atitvaras ir suprojektavus pastatą be šilumos tiltelių, atėjo laikas kovai su langais. Reikėjo padaryti neįmanoma – nuostolius, patiriamus pro langus, paversti privalumu. Tačiau vokiečiai nebūtų vokiečiai. Jie rado būdų, kaip saulės prietaką pro langus paversti teigiamu energijos balansu. Ir kad ir kaip būtų keista, langai buvo ne mažinami, o didinami.
Padidinus stiklų ir langų rėmų reikalavimus buvo pasiekta ne tik energinė šilumos balanso nauda, bet ir patogumo kriterijus – komfortiška paviršių temperatūra.
Nuo lango žiemos metu nebeblizgina šaltis į žandą. Vidinė lango temperatūra nuo kambario vidaus temperatūros nesiskiria daugiau kaip dviem su puse laipsnio. Mamos nebėga vaikams gerklės lašų, kai šie ilgiau pasivolioja ties vitrinomis į terasą.
Pastatą apšiltinti pavyko. Šilumos tilteliai išspręsti. Langai tapo gėriu. Atėjo laikas sandarumui. Jei investuojame į šiltinimą, į profesionalų projektuotoją, kuris neprojektuoja šilumos tiltų, jei nusipirkome šiltus langus – tokį kelią nuėjus būtų labai gaila, jei šiluma išslystų pro menkiausius plyšius. Taip sutarė profesoriai.
Palyginimui – pastato sandarumas yra „Mercedes S“ klasė. Jei nepasieksime ir neužtikrinsime sandarumo, galime pamiršti visa, kas buvo pasakyta prieš tai. Kad taip neįvyktų, abu vokiečiai profesoriai sutartinai nustatė 0,6 /h sandarumo reikalavimą esant 50 Pa slėgiui.
Nosines perka daug rečiau
Profesoriai dar 1991-aisiais suprato, kad po daug metų juodu trauks per dantį ir sakys, kad tokiuose namuose neįmanoma gyventi. „Uždusite tuose savo polistireno termosuose“, – rėks kiekvienas statybų ekspertas.
Įžvelgė ir jau nuo pat pradžių sumąstė, kad rekuperatorius bus pasyviojo namo širdis. Taip ir atsitiko. Teisingai suprojektuota vėdinimo sistema su oro rekuperacija ne tik užtikrina kitą ypač svarbų komforto kriterijų – nuolatinį šviežią orą, bet ir taupo šilumos energiją vėdinant patalpas. Be to, teisingai suprojektuota vėdinimo sistema – kaip ir geras „Porsche“, kuris ne tik nuveža nuo taško A iki taško B. Vėdinimo sistema padeda sureguliuoti santykinę patalpų drėgmę ir palaikyti komfortišką bei sveiką jos lygį visais metų laikais.
Atrodo, kas čia tokio, tačiau pasyviuosiuose namuose gyvenantys žmonės daug rečiau perka nosines, purškalus ir drėkinamuosius kremus. Taigi profesoriams pavyko užtikrinti temperatūros komfortą, kad namuose netrauktų per kojas, kad nebūtų šaltų kampų, kuriuose pradėtų veistis pelėsis.
Užtikrino juodu ir reikiamą komfortišką šviežio oro kiekį, ir sveiką santykinę drėgmę patalpose, ir akustinį patogumą. Beje, kaip ir jau minėtas važiavimas Porsche“, kai automobilis ne tik veža, bet ir suteikia daug malonumo, jūs būsite labai maloniai nustebinti, kai su kaimynu tyrinėsite savo ir jo sąskaitas už šildymą.
Energinė klasė pasiekta. Būtų naivu sakyti, kad savaime. Tačiau tai nebuvo pagrindas. Esmė – užtikrinti žmogui geriausias įmanomas sąlygas. Gyvenimas pasyviajame name sukuria visiškai kitą – gerokai aukštesnės kokybės – lygį ir komfortą.
Todėl niekada nesakykite, kad pasyvusis namas yra energinė klasė.
