VTPSI neseniai apklausė visus savo regioninius padalinius – nė vienoje savivaldybėje nebuvo užfiksuota problemų ar nusiskundimų dėl naujų langų kokybės“, – tvirtino aplinkos viceministrė D. Matonienė.
Pagrindiniai užsakovai – latviai ir estai
Pašnekovė pabrėžė, kad pastaruoju metu renovuojamiems pastatams skiriamas ypatingas dėmesys: „Kontrolė – ne dokumentinė, o reali, tikrinami ne tik patys produktai, bet ir tai, ar technologija atitinka techninį darbo projektą. Noriu priminti, kad techninis prižiūrėtojas taip pat turi būti apdraudęs savo veiklą, tad jei kiltų problemų dėl kokybės, draudimo kompanija turėtų padengti nuostolius.“
Gamintojų teikiama langų eksploatacinių ypatybių deklaracija, anot D. Matonienės, grindžiama paskirtos laboratorijos atliekamais pradiniais tokių produktų bandymais. Lietuvoje tuo užsiima akredituota KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorija.
„Statybų produkcijos sertifikavimo centras tvirtina, kad mes turime kompetentingą laboratoriją ir mokslininkų, kurie tikrina ir vertina langų atitikimą techninei specifikacijai. Nei Latvija, nei Estija tokios laboratorijos neturi“, – Lietuvos pranašumą įvertino aplinkos viceministrė D. Matonienė.
KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorija darbo išties nestokoja. Tačiau, pripažino jos vedėjas Raimondas Bliūdžius, daugiausia dirbama su Latvijos ir Estijos užsakovais – esą iš Lietuvos tokius produkcijos bandymus palyginti mažai kas atlieka.
Ekspertas puikiai pamena dar 2011 metais Ūkio ministerijos užsakymu vykdytą tyrimą, kai laboratorijos specialistai tikrino langus, sumontuotus už valstybės lėšas renovuotuose visuomeniniuose pastatuose. Visoje šalyje buvo patikrinta 50 objektų, tačiau esminių pažeidimų nenustatyta. Nors kai kurie langus gaminančių įmonių atstovai linkę manyti, kad tuokart iš didelių užmojų išėjo šnipštas – esą buvo tikrinami tik dokumentai, R. Bliūdžius su tokiu vertinimu nesutinka.
Rinkos dalyvius privertė pasitempti
„Darbai vyko trimis etapais pagal nustatytą metodiką, kaip langai turi būti tiriami ne laboratorijoje, o pastatuose. Buvo tikrinama, ar į objektus pristatyti būtent tie langai, kokie ir buvo deklaruoti, ar jie atitinka reglamento reikalavimus, taip pat buvo vertinamos tos ypatybės, kurias galima patikrinti ne laboratorijoje: ar sudėta tiek stiklų, kiek deklaruota, ar yra šilumą atspindinti danga, varstymo įtaisai, ar rėmo storis toks, koks deklaruotas, ir pan.“, – vardijo KTU atstovas R. Bliūdžius.
Anot pašnekovo, šis tikrinimas, be abejo, suteikė tam tikrą impulsą – šiek tiek sujudino rinką, privertė pasitempti ne tik tiekėjus, bet ir projektuotojus. Tačiau esą nuo to karto jokio panašaus tyrimo dalyvaujant laboratorijos ekspertams surengta nebuvo.
„Iš atsakingų kontrolės tarnybų apskritai negauname užsakymų patikrinti langus laboratorijoje. Susitinkame bendruose renginiuose, pasikalbame, bet tuo ir baigiasi mūsų bendradarbiavimas. Teigiama, kad tarnybos tam neturi biudžeto ir dažnai tikrina tik langų deklaracijas, atestatus“, – pripažino KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vedėjas R. Bliūdžius.
Beje, Lietuvos langų gamintojai valdžios institucijoms yra ne kartą siūlę priimti nuostatus, kad į valstybės lėšomis renovuojamų ar statomų objektų sąmatą būtų įtraukta eilutė, kurioje būtų numatytas tam tikras procentas lėšų nuo bendros sumos, skirtų medžiagoms ar gaminiams akredituotose laboratorijose patikrinti.
