Nemanau, kad Lietuva gyvena piečiau nei Vokietija ar ta pati Baltarusija. Savo kreipimuose į Aplinkos ministeriją pateikėme, manau, optimalų siūlymą, kad šilumos perdavimo koeficiento U vertė turėtų būti 1,1 W/m2K. Derėtų įvertinti ir tai, kad nuo 2016 metų visi naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, taigi tokių objektų šilumos perdavimo koeficientas U turės būti apie 1 W/m2K“, – kalbėjo A. Klimkevičius.

Kaimynai atsikrato balasto

Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, situacija be pagrindo dramatizuojama – esą naujų langų kokybės reikalavimų griežtinimas šiuo metu būtų perteklinis, o langininkų asociacijos nuogąstavimus dėl nekokybiškų produktų paneigė ir ekspertai.

„Mūsų šilumos perdavimo koeficiento U vertė 1,4 W/m2K ne tik atitinka ES direktyvų reikalavimus, bet ir juos lenkia. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų nuomone, tokia kategorija šiuo metu yra pakankama ir griežtesnės nereikėtų, – tikino aplinkos viceministrė. – O Statybos techninis reglamentas nėra šventa karvė, jis nuolatos peržiūrimas, tobulinamas, todėl tikrai niekur nepavėluosime ir nuo 2016 metų atitiksime visus ES reglamento reikalavimus.“

Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus A. Klimkevičiaus teigimu, langų, turinčių tokį šilumos perdavimo koeficientą, koks dabar nustatytas Lietuvoje, Europoje faktiškai daugiau niekur nebegaminama, išskyrus Lenkiją. „Čia didelės gamyklos prisištampavo tų profilių ir sėkmingai juos parduoda Lietuvoje su 50 proc. nuolaida. Tad neilgai trukus turėsime ne tik kiaurus langus, bet ir būrius bedarbių, nes negalėdami konkuruoti mūsų langų gamintojai turės atleisti savo darbuotojus“, – prognozavo A. Klimkevičius.

Jis pripažino, kad dėl tokio kainų dempingo Lietuvos gamintojai vangiai dalyvauja ir pastatų modernizacijos projektuose. Pašnekovo žodžiais, nenuostabu, kad faktiškai po kiekvienos žiemos asociacija atakuojama skambučiais ir klausimais, ką daryti su nebeužsidarančiais langais.

Šneka skirtingomis kalbomis

A. Klimkevičius pripažino, kad privačiame sektoriuje didelių problemų dėl langų kokybės nekyla, nes orientuojamasi į europinio lygio produkciją. „Tokie pat reikalavimai turėtų būti taikomi ir renovacijos procesuose, ką ir kalbėti apie kokybės kontrolę, kuri šiandien yra tik deklaruojama. Aplinkos ministerija lyg ir pripažįsta, kad Statybos techninis reglamentas yra keistinas, tačiau politiškai šiuo metu tai nėra tikslinga daryti, nes pakėlus langų kokybės kartelę išaugtų ir statybos kaina. Todėl daugiau nei metus ir šnekame apie tuos pačius dalykus, bet skirtingomis kalbomis: asociacija – apie grūdus, o Aplinkos ministerija – apie riešutus“, – ironizavo pašnekovas.

Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai mušasi į krūtinę: už valstybės lėšas renovuojamuose ar statomuose objektuose nekokybiškų langų nėra ir negali būti.

„Už rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o statybvietėse langų kokybės kontrole rūpinasi statybos rangovas, techninis prižiūrėtojas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos. Indikacijų dėl blogų langų ar ne tokių, kaip priklauso, naudojamų medžiagų neturime.