Medinis stoglangis: šviesos renesansas
Priešgaisrinė medinės konstrukcijos apsauga – dažniausiai užduodami klausimai
Julija Novikova
Mediniai pastatai vis labiau populiarėja – pastaraisiais metais pastatyta daug nuostabių ir tvarių medinių vienbučių, daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Laikui bėgant mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant ir gaisrinės saugos. Ieškantiems pačių naujausių technologijų pristatomi medienos apsaugai skirti sprendimai bei pateikiami atsakymai į daugumą dažnai užduodamų klausimų apie medienos apsaugą nuo ugnies ir priešgaisrines dangas.
Priešgaisrinės medienos dangos
Reikėtų įsidėmėti, kad net jei konstrukcijos yra nedegios, dar nereiškia, kad jos pasižymi atsparumu ugniai.
Atsparumas ugniai (angl. fire resistance) – objekto geba nustatytą laiko tarpą išlaikyti reikiamą stabilumą ir (arba) vientisumą, ir (arba) šiluminę izoliaciją, ir (arba) kitas reikiamas funkcines savybes, apibrėžtas standartinio atsparumo ugniai bandymo sąlygomis. Žymėjimo pavydžiai REI-M 180, EI 45.
Degumas (angl. reaction to fire) – produkto reagavimas į ugnį, kai nurodytomis sąlygomis jos veikiamas produktas palaikydamas degimą suyra. Žymėjimo pavyzdžiai B- s1, d0, AFL-s1.
Degumo klasės skirstymas
Remiantis Lietuvoje galiojančiais LST EN 13501 serijos standartais, medžiagos skirstomos į degumo klases. Pagal šią klasifikaciją degumo klasei A1 gali būti priskirtos tik nedegiosios medžiagos, pavyzdžiui, plienas, o neapsaugotas jokiomis priemonėmis medis (ar jo gaminiai) atitinka tik D degumo klasę.
Be skirstymo pagal degumą (t. y. A1, A2, B, C, D, E, F) taip pat medžiagos klasifikuojamos pagal dūmų susidarymo spartą ir liepsnojančių lašų kiekį žymint raidėmis „s“ ir „d“. Dūmų susidarymo spartos klasės yra s1, s2 ir s3, o liepsnojančių lašų – d0, d1 ir d2.
Grindims liepsnojančių lašų kiekio žymuo netaikomas.
- A1 = Visiškai nepalaiko degimo (nedegiosios medžiagos) / nedegi
- A2 = Beveik nepalaiko degimo / nedegi
- B = Nežymiai palaiko degimą / sunkiai degi
- C = Šiek tiek palaiko degimą / sunkiai degi
- D = Labai palaiko degimą / degi sunkiai užsiliepsnojanti
- E = Skatina degimą / degi vidutiniškai užsiliepsnojanti
- F = Nereglamentuojama / degi lengvai užsiliepsnojanti
- s1 = Labai maža dūmų susidarymo sparta
- s2 = Maža dūmų susidarymo sparta
- s3 = Dūmų susidarymo sparta neatitinka klasių s1 ir s2 reikalavimų
- d0 = Nesusidaro liepsnojančių lašų ir dalelių
- d1 = Liepsnojantys lašai ir dalelės greitai sudega
- d2 = Liepsnojančių lašų ir dalelių susidarymas neatitinka klasių d0 ir d1 reikalavimų
Šaltinis – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai
Priešgaisrinės saugos reikalavimai Lietuvoje
Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:
III laipsnis – įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10–15 metrų.
II laipsnis – pastatai iki 3–4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8–10 metrų.
I laipsnis – didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8–8 metrus.
Priešgaisrinė sauga. DUK
Ne vienam projektuotojui, darbų vadovui, vystytojui ar privačiam užsakovui, neriant į medinių pastatų projektavimą, kyla įvairiausi klausimai dėl medienos apsaugos nuo gaisro. Į DUK atsako Irina Demidova-Buizinienė, „ID projektas“ direktorė, atestuota gaisrinės saugos dalies vadovė ir statybinių medžiagų mokslo daktarė.
Kokiems mediniams paviršiams reikalinga apsauga nuo ugnies?
Irina: Neapdorota statybinė mediena tenkina D2 degumo klasės reikalavimus. Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. A, A2 klasę pasiekti neįmanoma. II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis. I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota. Norint padidinti medinių konstrukcijos atsparumą ugniai, jos turi būti apsaugomos specialiomis priemonėmis.
Kuo naudingos priešgaisrinės dangos?
Irina: Norint paaiškinti priešgaisrinių dangų naudą, svarbu suprasti, kas vyksta su medžiu gaisro sąlygomis. Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio. Kol apanglėjimo sluoksnis nėra pakankamas, vyksta intensyvus degiųjų dujų išsiskyrimas, kuris skatina gaisro plėtimąsi.
Priešgaisrinės dangos sudaro sluoksnį, kuris apsaugo medį nuo tiesioginio ugnies poveikio nuo pirmųjų gaisro minučių ir lėtina pirolizės procesą.
Mediena, kuri atitinka „sunkiai degi“ apibrėžimą, ne tik riboja liepsnos plitimą paviršiumi ir išskiria mažiau kenksmingų dūmų, dėl ko sumažėja gaisro nuostoliai, bet ir turi žymiai platesnį panaudojimo spektrą – ji gali būti naudojama apdailai patalpose, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, arba naudojama ne tik kaip stogo, bet ir kaip daugiaaukščio pastato perdangos konstrukcija.
Kaip priešgaisrinės dangos veikia?
Irina: Dangų paskirtis ir veikimas skiriasi.
Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Esant liepsnai arba temperatūrai, apsauginė danga suyra padengdama paviršių plėvele arba suformuodama nedegiųjų dujų sluoksnį, kuris sulėtina pirolizės procesus. Šiuo atveju liepsnos plitimas paviršiumi pristabdomas kuriam laikui.
Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti. Dažnai tokia danga gali būti naudojama tik tuo atveju, jei konstrukcija yra tam tikrų gabaritų.
Ar priešgaisrines dangas būtina padengti viršutinio sluoksnio dažais arba laku?
Irina: Šiuo atveju reikia detalizuoti konstrukcijos ar elemento paskirtį ir vadovautis priešgaisrinės dangos gamintojo reikalavimus. Jei elementas atlieka dekoro funkciją ir nėra veikiamas UV, drėgmės ar dilimo bei nėra poreikio keisti spalvos, tikėtina, užteks tik padengimo priešgaisrine danga. Jei paviršius turi būti ir atsparus dilimui arba įgauti tam tikrą spalvą, tai tokiu atveju tikėtina, kad gaminys papildomai turės būti padengtas iš viršaus dažais arba laku. Svarbu atminti, kad skirtingų dangų sąveika turi būti patikrinta prieš dengiant, nes ne visi produktai gali būti naudojami kartu.
Ar galima naudoti priešgaisrines dangas visų rūšių mediniams paviršiams?
Irina: Sunku pakomentuoti, kaip yra bendruoju atveju. Gamintojai įprastai nurodo kiekį, kuriuo turi būti padengtas ar impregnuotas medis. Toks produktas, pavyzdžiui, OSB plokštė, yra sunkiai impregnuojamas, todėl ne visada įmanoma pasiekti reikiamą sugėrimą ir užtikrinti norimas savybes, todėl lakas gali būti tinkamesnė priemonė. Kiekvienas produktas (emulsija, lakas, druskų tirpalas ir kt.) turi savo naudojimo instrukcijas ir specifikacijas, todėl prieš renkantis produktą reikia susipažinti su naudojimo sąlygomis ir patikrinti, ar jis yra tinkamas pasirinktam mediniui paviršiui apdoroti.
Atrodo, toks patarimas elementarus, bet, pasirodo, praktikoje įprasta pasitikėti pardavėjų reklaminiais pažadais ir nesigilinti į specifikacijas, todėl atiduodant pastatą vertinti atsiranda papildomų darbų.
Ar galima dažyti medį padengus priešgaisrinėmis dangomis, ar reikėtų medžio spalva pasirūpinti prieš paruošiant apsauginį sluoksnį?
Irina: Didžiausias galvos skausmas architektams – kaip išsaugoti natūralų medžio atspalvį. Deja, bet reta danga leidžia išsaugoti jį natūralų. Kalbant apie poreikį medį nudažyti kita spalva, dalis priešgaisrinių dangų tiekėjų sudaro tokias galimybes ir yra išbandę savo produktų sąveiką su dažais. Kiek man teko susidurti, medis dažomas jau padengtas priešgaisrinėmis dangomis.
Jei konstrukcijoje yra oro tarpas, ar dailylentes arba lentas galima dengti priešgaisriniu laku?
Irina: Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas. Šiuo atveju oro tarpp problematika išryškėja eksploatacijos metu, kai po kelerių metų reikės atnaujinti padengimą (priklausomai nuo eksploatacijos, pakartotinis padengimas priešgaisrinėmis dangomis turi būti atliktas po 1–5 metų), tas tarpas bus sunkiai pasiekiamas ir vargu ar tinkamai padengtas (niekas nenori nuimti dailylentes ir pakartotinai jas dengti iš visų pusių).
Ar priešgaisrinės dangos tausoja aplinką?
Irina: Sunku vertinti. Nors gaminiai nėra hipoalergiški, pastaruoju metu atsirado nemažai produktų, kurie nėra toksiški ar kenksmingi žmogui bei aplinkai. Priešgaisrinių dangų pakuotė yra perdirbama, numatant priešgaisrinę dangą sumažėja gaisro padaryta žala, sunaudojama mažiau priemonių gaisrui užgesinti. Bendrai įvertinat, manau, kad priešgaisrinės dangos prisideda prie aplinkos tausojimo.
