Pasaulyje augant įtampai dėl klimato kaitos ir žmonijai ieškant efektyvių bei pigių išteklių, pažangios šalys rodo pavyzdį ir imasi keisti statybų įpročius. Daugiau medienos statybose, manoma, yra viena realiausių ir racionaliausių priemonių pradėti gyventi pasaulyje, kur mažiau taršos ir klimato pokyčių. Įprastai gaminant statybines medžiagas išmetamas didžiulis kiekis anglies dvideginio (CO₂). Rimtas argumentas mąstantiems apie aplinkos tausojimą – statybose naudoti daugiau medienos. Taip visame pasaulyje galima gerokai sumažinti CO₂ išmetimą bei iškastinio kuro naudojimą – net 20 procentų. Mediena tarsi užrakina anglį dar augdama miške ir išlaiko jį jau tapusi pastato dalimi. Taip pat mediena padeda palaikyti gerą mikroklimatą – esant daugiau drėgmės patalpose, ją sugeria, o esant per mažai – grąžina.

Šiaurės šalys sugeba ir saugoti miškus, ir statyti iš medienos

Medinė statyba Šiaurės ir Baltijos šalyse jau šimtmečius yra tradicinė. Šiame regione žinoma daug medinės statybos pranašumų – tiek patogus statybų procesas, tiek natūralus mikroklimato reguliavimas. Šiaurės šalys išlieka pavyzdžiu, kaip galima suderinti ir aplinkosaugos interesus, ir kartu aktyviai naudoti Šiaurės regionui tradicinę medieną statybose. Pavyzdžiui, miškingoje Suomijoje (miškai šioje šalyje užima net 73 proc. visos šalies teritorijos) 95 proc. privačių gyvenamųjų namų yra statomi iš medienos.

Medinės statybos inovacijų kryptimi juda ir vokiečiai

Pažangūs statybos iš medžio metodai jau taikomi ne tik privatiems namams, bet ir daugiabučiams ar daugiaaukščiams pastatams. „Dabartinės technologijos leidžia statyti ir 20-ties aukštų namus iš medžio, tad tai nebėra ribojantis veiksnys. Pagrindinė populiarėjimo priežastis – ekologiškumas. Jokia kita statybinė medžiaga neatauga ir neužrakina savyje tiek CO₂“, – sako Dominykas Marcinonis, dirbantis „PRPM architekten“ projektavimo įmonėje Miunchene. Architektas medine statyba susidomėjo dar studijų laikais – jo magistro darbo tema buvo apie Lietuvos tipinių daugiabučių renovacijos medienos skydais galimybes (publikuotas „Statyboje ir architektūroje“). Miuncheno technikos universitete dirba keli medinės statybos korifėjai – architektas H. Kaufmannas ir inžinierius S. Winteris, todėl magistro studijose D. Marcinoniui teko susipažinti su daugybe naujovių šioje srityje, konstrukciniais, energiniais ir ekologiniais statybos iš medžio aspektais. Alpių regione – Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje tai labai svarbi tema: statyba išlaikiusi ilgas tradicijas, yra nemažai didelių kompanijų, taikančių inovacijas, dėl didelių vietinių medienos išteklių medinė statyba yra svarbi ekonomikos šaka.

‎‎„Kitos statybos iš medžio priežastys aktualesnės dideliems, tankiems miestams, susiduriantiems su būsto trūkumu: medinė statyba itin greita ir tyli, dėl mažo savojo svorio puikiai tinkama antstatams ant esamų pastatų“, – sako D. Marcinonis. Pagrindinės inovacijų kryptys, anot architekto, yra hibridinės konstrukcijos (pavyzdžiui, medžio ir betono kompozitinės perdangos plokštės), kur mediena pritaikoma pačioms įvairiausioms konstrukcijoms, kombinuojant ją su kitomis įprastesnėmis medžiagomis. Tobulinamos ir grynos medienos konstrukcijos.

‎‎Lyginant su kitomis alternatyvomis, mediena išsiskiria ir savo tankiu. Dėl mažo svorio ją pigiau pervežti, o naudoti statybvietėje – itin lengva, ypač kai statoma naudojant surenkamuosius elementus. Mediena statybose leidžia taupyti laiką ir pinigus, išleidžiamus logistikai, taip pat ir darbuotojų laiką statybose. Galimybė naudoti medines konstrukcijas – geras sprendimas gausiai apgyvendintuose miestuose, kur nuolat trūksta naujų būstų. Naudojant medieną galima nesudėtingai pastatyti papildomus aukštus esamiems pastatams. Prie maždaug 20 proc. pastatų dideliuose miestuose būtų galima pridėti vieną ar du papildomus aukštus, jei jie būtų pastatyti naudojant medieną.

Beveik nėra atliekų

Neatsiejama statybų dalis – atliekos, tačiau statybose naudojant medieną, ypač surenkamuosius elementus, galima utilizuoti atliekas greitai ir pigiai. Medienos likučiai gali būti naudojami gaminant celiuliozę ar net deginimui. „Metsä Wood“ gamykloje Lohjoje gamybos atliekos naudojamos tiek pačiam fabrikui, tiek visam miestui, kur jis įsikūręs, apšildyti.

Naujos, laiką ir pinigus taupančios statybų tradicijos

Šiaurės Europos šalių praktiškumas ir nauji išradimai gali neatpažįstamai pakeisti įprastas statybų technologijas. Skandinavijos šalių specialistai teigia, kad ateinančiais dešimtmečiais pasaulio miestų infrastruktūra smarkiai pasikeis: inžinerijos būdu pagaminti sluoksniuotojo lukšto medienos gaminiai statybų pramonei leis statyti greičiau, lengviau ir ekologiškiau. Lengvi medienos elementai statybose turi daug pranašumų – jie palyginti pigūs, taupo energiją, juos galima lengvai transportuoti ir tvarkyti statybvietėje, taigi, ir atliekų lieka mažiau.

‎‎„Logistika gali sudaryti didelę visų gamybos sąnaudų dalį – nuo 12 iki 30 procentų. Tyrimai rodo, kad medžiagas perkant iš vieno tiekėjo galima sutaupyti 6 proc. išlaidų vien logistikai“, – pabrėžia tyrėjas ir Suomijos A. Aalto universiteto architektas Matti Kuittinenas.

‎‎Statybvietėje medienos elementus tvarkyti lengviau

‎‎Medžiagų tvarkymas statybvietėje gali užimti iki 14 proc. viso darbo laiko, o surenkamieji statybiniai elementai gali leisti sutaupyti laiko itin pagerinant medžiagų tvarkymo efektyvumą. „Medžiagoms tvarkyti skiriamas laikas turi būti minimalus, nes jis daug kainuoja, bet nekuria jokios pridėtinės vertės. Geriausia, jei atskiri komponentai būtų sujungti į vieną vadinamąją vienetinę apkrovą, kurią statybvietėje būtų galima valdyti efektyviai“, – sakė „Moelven Limtre AS“, vieno aukščiausių pasaulyje medinio pastato „Mjøstårnet“ subrangovo, generalinis direktorius Rune Abrahamsenas.

Vienas gerųjų pavyzdžių – Paryžiaus policijos būstinės rekonstrukcija. Pastato statybvietė yra judrioje vietoje, senajame Paryžiaus miesto centre, todėl išplėtimo konstrukcijos turėjo būti pastatytos itin greitai. Surenkamieji elementai atnešti į statybvietę naktį ir pastatyti dieną. Lengvieji mediniai elementai buvo tvarkomi aikštelėje nereikalaujant sunkiosios technikos, todėl pastato užimtame miesto centre trūkumai nebebuvo tokie dideli.