Tačiau ne viskas taip paprasta su tuo trumpaamžiškumu: antai, Rusijos šiaurėje vis dar yra išlikę rąstinių namų, kurių amžius siekia 600–700 metų. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Skandinavijoje nuo seno ir iki šiol vis statomi mediniai karkasiniai namai taip pat įrodo, kad gerėjančios statybinės medžiagos, modernios technologijos ir sprendimai leidžia rasti mūrui tvirtumu lygiavertį pakaitalą.

Be to, polinkis atsakingai vartoti liudija ir tai, kad šiuo metu mediena yra kone vienintelė atsinaujinanti statybinė medžiaga. Didžiulis vaidmuo šiame medinių namų statybos renesanse atitenka miškingam šiaurės regionui, besitęsiančiam nuo Norvegijos per Švediją, Suomiją ir Europos žemyne esančios Rusijos dalį iki Sibiro.

Iš šiauriau, šalto žemyninio klimato su vyraujančiu šiaurinių krypčių vėju atkeliavusi statybinė mediena yra mažiau porėta, pasižymi ypač geromis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis. Statybų specialistų teigimu, šiai puikiai statybinei medžiagai iš esmės telieka išspręsti tik du klausimus – drėgnumo ir degumo.

Ir jei drėgnumo klausimas išsprendžiamas atidžiu, tolygiu ir kokybišku pramoniniu džiovinimu, tai konstrukcinės medienos degumas Lietuvoje mažinamas apdorojant ją medžiagomis, neleidžiančiomis greitai įsidegti ir stabdančiomis ugnies plitimą per medines konstrukcijas. Tokios medžiagos vadinamos antipirenais, gaminamos įvairių druskų tirpalų pagrindu. Apdorojant medieną, antipireniniai junginiai į ją įsiskverbia ir pakeičia jos savybes susidūrus su ugnimi ir karščiu. Žinoma, dar neišrastas junginys, paverčiantis medieną visiškai nedegia, tačiau yra nemažai galimybių jos degumą reikšmingai sumažinti.

Veikimo principas. Kaitinant antipirenu padengtą medieną, labai sumažėja išsiskiriančių lakiųjų medžiagų kiekis, o paviršiuje susidaro termoizoliacinių savybių turintis anglies sluoksnis. Tokio anglies sluoksnio šilumos laidumo koeficientas yra nedidelis, tad jis apsaugo gilesnius medienos sluoksnius nuo įkaitimo ir tolesnio medienos skilimo į degiąsias dujas ir garus. Kilus gaisrui, antipirenai pirmiausia lydosi patys ir padengia medieną plėvele, lėtinančia jos terminį irimą.

Rezultatas. Kadangi dalis šilumos sunaudojama antipirenui išsilydyti, mediena mažiau kaista, o susidarę garai ir dujos iš dalies papildomai vėsina jos paviršių ir sumažina deguonies koncentraciją ties medienos paviršiumi. Visų šių reakcijų rezultatas paprastas: medinis namas, atsitikus nelaimei ir kilus gaisrui nuo neatsargaus elgesio, užsidegs kur kas vėliau, degs labai nenoriai ir lėtai, o degimo metu išsiskirs kur kas mažiau nuodingų dūmų. Visi namo gyventojai spės iš jo išbėgti ir galės išgelbėti daugiau daiktų, o gaisro nuostoliai bus kur kas menkesni ir jų pašalinimas kainuos mažiau.