Investicijų srities vertinimas nežymiai viršijo šalies vidurkį (34,4 balo) ir siekė 45,1 balo (iš 100 galimų).
2014 metų indekso investicinės aplinkos vertinime labiausiai blogėjo materialinių investicijų rodiklis. Jos 2012 metais sumažėjo 35 proc. iki 1607 litų, o šalies vidurkis buvo 3533 litai. Tačiau tiesioginės užsienio investicijos šiek tiek augo, tačiau vis dar daugiau nei dešimt kartų atsilieka nuo šalies vidurkio, atitinkamai 348 ir 3566 litai. 2013 metais savivaldybėje taip pat augo veikiančių ūkio subjektų skaičius – iki 18 ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų, tačiau rodiklis išliko žemesnis už šalies vidurkį – 19.
Vertinant mokesčių aplinką, Zarasų rajono savivaldybė taikė aukštesnius nei vidutinius tarifus. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2013 metais buvo padidintas 0,1 ir siekė 0,9 proc., o šalies vidurkis buvo 0,74 proc. Tačiau būtina išskirti tai, kad savivaldybė netaikė maksimalaus 4 proc. tarifo nenaudojamai žemei.
Pramogų paklausa yra – reikia didesnės pasiūlos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas BESAGIRSKAS
Zarasai – ežerų kraštas, turintis nemažą potencialą. Čia gražiai sutvarkytos viešosios erdvės, jos
traukia lankytojus iš kitų vietovių. Vis dėlto Zarasuose neišplėtotas verslas. Yra vos kelios didesnės įmonės, likusios – vidutinės ir smulkios. Zarasai, kaip ir Ignalina, save pozicionuoja kaip turistinį miestą, tačiau reikėtų daugiau iniciatyvų turistams pritraukti. Mat laikui bėgant turistinis kraštas gali likti be turistų.
Skatinant verslą pirmiausia reikėtų įvertinti gamtos privalumus. Ežerų gausą galima išnaudoti įvairioms pramogoms. Reikėtų nepamiršti ir Latvijos kaimynystės potencialo. Uždavinys rajono vadovams – kaip išnaudoti šį didžiulį potencialą ir pritraukti dar daugiau turistų.
Kartais girdėti nuogąstavimų, kad Zarasuose nėra kur apsistoti miesto svečiams, kad trūksta viešbučio. Aš sakyčiau kitaip: būtų pakankamai turistų – privatūs verslininkai netruktų pastatyti viešbutį. Juk kaimo turizmo sodybų krašte tikrai nestinga. Vadinasi, jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla. Viešbutį Zarasuose įrengti nebūtų sunku, čia yra nemažai tuščių pastatų, kurie galėtų būti tam pritaikyti.
Manau, problema – ne viešbučio stygius. Juk žmonės atvyksta į festivalius ir kelias naktis nakvoja palapinėse. Nebūtina orientuotis į aukščiausios kategorijos turistus – užtenka vidurinės klasės. Problema – kaip sukurti dar geresnę atmosferą turistams pritraukti, pasiūlyti pramogų, laisvalaikio leidimo būdų. Zarasams būtina išnaudoti ne tik vasaros, bet ir žiemos sezoną. Dabar vyksta tik pavienių renginių, užpildančių spragas, pavyzdžiui, Dusetų žirgų lenktynės, taigi didžiulis krašto potencialas neišnaudojamas.
Būtų galima pagalvoti apie mažųjų orlaivių bazę. Pavyzdžiui, lenkai tokią aviaciją plėtoja ten, kur gražiausias kraštovaizdis. Zarasams – ežerų kraštui – jo tikrai netrūksta. Kodėl nepamėginus įgyvendinti aerodromo projekto, pasiūlyti pramogų parašiutininkams? Netgi būtų galima rengti jų šventes. Jeigu tai daro kiti regionai, galbūt ir Zarasai galėtų?
