<img src=;” title=”Next page…”>5em;”>Skatins viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą

„Dabar į saloje vykstančius renginius irgi suvažiuoja daug žmonių. Pas mus vyksta gerai Lietuvoje žinomi festivaliai, tokie kaip „Galapagai“, „Mėnuo Juodaragis“, į juos susirenka tūkstančiai žmonių. Išplėsta infrastruktūra leistų atvykusiesiems jaukiai apsistoti kelioms dienoms“, – sakė R. Keršys.

Sukurta infrastruktūra bus perduota privačiam operatoriui. Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo pagrindu bus sudaryta koncesijos sutartis – privatūs verslininkai, norintys valdyti saloje sukurtą infrastruktūrą, patys turės investuoti apie pusę milijono litų. Sutartį ketinama pasirašyti mažiausiai dešimtmečiui. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą bus sukurta nemažai naujų darbo vietų.

Be abejonės, verslo nišų galės rasti ir vietos verslininkai siūlydami įvairias paslaugas atvykstantiems žmonėms. Jiems atsiranda galimybė pasinaudoti ir ES parama – reikia tik iniciatyvos ir gerų idėjų. Pagrindinis Zarasų rajono savivaldybės siekis – sukoncentruoti saloje renginių infrastruktūrą. Zaraso ežero sala yra vienas pagrindinių krašto akcentų, ir jį reikia tinkamai išnaudoti.

Šiuo metu Zarasus bene labiausiai reprezentuoja prie ežero įrengta apžvalgos aikštelė. R. Keršio teigimu, ji irgi tapo galimų tęstinių darbų impulsu. Apžvalgos aikštelės prieigose planuojama įrengti kavinę. Toliau palei ežerą iki įvažiavimo į salą būtų paklotas takas, kuriuo einant būtų galima atrasti įvairių pramogų bei poilsio zonų: maudyklą, fontanus, žaidimų aikšteles.

Zarasų rajono valdžia siekia Zaraso ežerą įtraukti į „Žvejų rojaus“ projektą: ežeras patektų į savotišką paslaugų klasterį, leisiantį atvykstantiems žmonėms pasiūlyti dar daugiau veiklos ir pramogų.

„Į tokius kurortus kaip Druskininkai žmonės vyksta pailsėti, pasimėgauti sveikatingumo procedūromis. Pagrindinis mūsų traukos objektas yra sala, kurią supa nuostabi gamta, joje vyksta masiniai renginiai. Mūsų tikslas – sukurti aktyvaus poilsio kompleksą, kuriame žmonės galėtų linksmintis festivaliuose, leisti laisvalaikį plaukiodami baidarėmis ar kanojomis, mėgaudamiesi vandenlenčių sportu. Žinoma, nenorime apsiriboti vien vasaros pramogomis, ieškosime veiklų, kurios trauktų ištisus metus“, – pasakojo R. Keršys.

Anot jo, neabejojama, kad įrengiant ir plečiant turizmui bei laisvalaikiui skirtą infrastruktūrą išaugs darbuotojų poreikis. Tačiau su jų stygiumi verslininkai neturėtų susidurti. Savivaldybė bendradarbiauja su Zarasuose veikiančia profesine mokykla, kuri rengia ir specialistus turizmo sektoriui, kartu analizuoja situaciją rajone, planuojamas investicijas, svarsto, kiek ir kokių prireiks specialistų.

„Būtų puiku, jeigu mokyklą baigę jaunuoliai čia pat gautų ir darbą“, – sakė R. Keršys ir atkreipė dėmesį, kad šiuo metu apklausose Zarasų rajono gyventojai kaip vieną didžiausių problemų nurodo nedarbą bei mažą uždarbį.

Zarasų savivaldybės administracijos direktorius teigė norintis ir sieksiantis, kad vietos gyventojai kuo mažiau migruotų ieškodami darbo. Tikimasi, kad įgyvendinti projektai padės darbu aprūpinti šimtus žmonių.

VERTINIMAS

Padėtis neprastėja

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS

Šiais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse Zarasų rajonas užėmė 24 vietą iš 53 rajono savivaldybių.