„Mieste reikia įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, kad jais nebūtų užkemšami gyvenamųjų namų kiemai, taip pat kompleksiškai sutvarkyti gyvenamųjų namų prieigas, kiemus. Norime, kad viskas būtų atlikta optimaliai, gražiai ir tvarkingai“, – sakė meras.
Anot jo, investicijų galima tikėtis ne tik pasirūpinus infrastruktūra, bet ir padedant verslininkams tvarkyti projektinius dokumentus, pasiūlant jiems mokesčių lengvatų. Tuo klausimu Zarasų rajono savivaldybė potencialiems investuotojams tikrai pasiruošusi padėti.
Nemažų investicijų laukiama Zarasų rajono Imbrado seniūnijoje, kur ketinama išgauti sapropelį – unikalią ekologišką medžiagą iš ežero dugno, tinkančią trąšoms, pašarų priedams, kosmetikai, SPA ir statybos pramonei. Meras pasidžiaugė, kad verslininkai jau yra nemažai investavę į šią veiklą – ateityje bus investuota dar daugiau, taip pat sukurta nemažai naujų darbo vietų. Rajono valdžia stengiasi padėti verslininkams įsikurti, susitvarkyti veiklai plėtoti reikiamus dokumentus.
Savivaldybės siekis – kad kiekvienoje seniūnijoje atsirastų traukos centrų, skatinančių ir vietos verslą, ir turistų srautus. Tokių galimybių tikrai yra. Pavyzdžiui, Antazavės seniūnijoje traukos centru galėtų tapti architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektuotas dvaras. Dusetos, be tradicinių žirgų lenktynių, turi nemažai vietų, kur galima įrengti vaikų vasaros stovyklas ar stacionarius pagyvenusių žmonių globos namus. Degučiuose gali būti sukurta infrastruktūra pravažiuojantiems turistams ir tolimųjų reisų vairuotojams. Antalieptės seniūnijoje gausu istorinių takų ir kultūros paveldo, tad čia galima toliau plėtoti tokių objektų lankymo infrastruktūrą.
„Šiuo metu labai svarbu parengti tinkamą strateginį plėtros planą. Nuo to, kas jame bus numatyta ir kaip jis bus įgyvendinamas, didele dalimi priklauso rajono plėtra, investicijos, naujų darbo vietų steigimas“, – kalbėjo A. Steponavičius.
Salos plėtros projektas – prioritetinis
Zarasų laukia nemažas iššūkis – įgyvendinti Zaraso ežero salos plėtros projektą. Šis projektas vykdomas etapais, nemažai darbų jau atlikta, tačiau svarbiausi dar laukia. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys neabejoja, kad šis projektas duos didelę naudą visam rajonui, suteiks naujų galimybių vietos verslininkams.
Per Ūkio ministeriją gauti 9 mln. litų salos infrastruktūrai įrengti. Tai suteiks galimybę zarasiškiams organizuoti masinius renginius, sulaukti turistų srautų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Pagal dydį Zaraso ežero sala yra ketvirta Lietuvoje. Vadovaujantis numatytu projektu joje bus įrengti kokybiški, aukščiausius ekologinius reikalavimus atitinkantys paplūdimiai, pastatyti poilsiautojams aptarnauti reikalingi statiniai: kavinės, baidarių ir kanojų irklavimo bazė, viešbutis. Taip pat bus įkurtas įspūdingas vandenlenčių parkas (ang. cablepark), kurio ilgis sieks pusę kilometro. Ekstremalių vandens pramogų mėgėjus toks parkas turėtų ypač traukti.
Šiuo metu vidury salos didelį plotą užima tyvuliuojanti pelkė. Planuojama ją nusausinti ir čia sukurti renginių infrastruktūrą – pavyzdžiui, estradoje, anot Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus, į renginius galėtų susirinkti keliasdešimt tūkstančių žiūrovų.
