Ekologiškai ekonomiškos idėjos
ŽEC įkūrėjai supranta: jis bus efektyvus tiek, kiek žmonės norės jį lankyti. „Mes labai stengsimės, kad norėtų, – patikino V. Levickis. – Kad čia važiuotų ir galvojantieji apie savo namus, ir mokiniai, jaunimas. Kad savo tėvams galėtų pasakyti ir patys žinotų, kuo skiriasi vienas nuo kito įvairūs energijos šaltiniai, kaip juos kombinuoti, į ką reikėtų atsižvelgti, galų gale – kad taip keistųsi jų pačių taupymo kultūra. Mes norime ugdyti ekologiškai ekonomišką žmogų, kuriam būtų įprasta galvoti, kaip racionaliai naudoti energiją.“
ŽEC vadovai skaičiuoja, kad jei pasisektų pradėti statybas 2014 metų antroje pusėje, po pusantrų ar dvejų metų jau būtų galima į demonstracinį centrą kviesti lankytojus. „Vėliau jį dar būtų galima plėsti, bet atidarant jau reikia turėti sutelkus tam tikrą patrauklių objektų masę. Nes niekas nevažiuos žiūrėti vieno demonstracinio stendo ar vienos saulės jėgainės“, – komentavo centro vadovas.
Kaip parduoti renovaciją?
Būsimos demonstracinio projekto vietos analizė paakino pagalvoti apie dar vieną veiklos sritį – renovacijos idėjos pardavimą. ŽEC vadovai svarsto galimybę modernizuoti kaimynystėje esantį daugiabutį, kurio dauguma gyventojų – buvusių karininkų šeimos. „Antro tokio Vilniuje turbūt ir nėra – tai daugiabutis tyruose, atskirtas nuo centralizuotų tinklų, kanalizacijos, vandentiekio ir pan. Žmonės turi išpilamąją duobę ir vien už jos išvalymą moka po 120 litų per mėnesį, nepaprastai didelės ir kitos sąskaitos, tarkime, už šiukšlių išvežimą“, – pasakojo V. Levickis.
Šiuo metu ŽEC bendrauja su daugeliu užsienio statybų, administracinių kompanijų (tarp jų – ir su viena didžiausių Austrijos daugiabučius administruojančių įmonių, kuri norėtų imtis Lietuvoje renovuoti daugiabutį iki pasyviojo namo standartų), ieškodamas galinčių paversti unikaliai keistą daugiabutį pavyzdingai taupiu energijos naudotoju.
„Galbūt reikėtų svarstyti kokio nors daugiabučio centrinėje sostinės dalyje sutvarkymą, bet Vismaliukų variantas priimtinas kaip galimybė sutelkti vienoje vietoje kelias problemas“, – aiškino V. Levickis. Tiesa, šis variantas itin brangus, todėl priimti galutinį sprendimą neskubama.
Ar šio namo gyventojai bus nusiteikę reprezentuoti modernizacijos idėją, ar pajėgs tapti jos pardavėjais – kitas klausimas. Bent jau permainų, tiki V. Levickis, jie tikrai norės – milžiniškos sąskaitos yra geras argumentas joms ryžtis. O kaip demonstracinis galėtų būti naudojamas kad ir vienas iš dabartinių šeimininkų įsigytas butas.
Pirmoji patirtis
Bendrovės „Eika“ sostinėje pastatyta mažaaukščių namų gyvenvietė – Santariškių namai – galėtų būti alternatyviųjų energijos išteklių technologijų taikymo praktikoje pavyzdys. „Eika“ pirmoji Vilniuje pastatė ne individualųjį, bet daugiabutį namą su geoterminiu šildymu. Žemės gelmių šilumai išgauti įrengti septyni 100 metrų gylio gręžiniai, iš kurių šilumos zondais gaunama šiluma. Žemės gelmių šiluma jais keliauja į bendrą katilinę, skirtą 22 butams, esantiems dviejuose namuose, apšildyti. Jeigu žemės gelmių šilumos nepakanka gyventojų poreikiams, į sistemą įsijungia kombinuotas dujų katilas.
Išankstiniais nekilnojamojo turto plėtotojų skaičiavimais, geoterminis šildymas turėjo padengti iki 45 proc. namo gyventojų šilumos ir karšto vandens ruošimo poreikių. Rezultatai, pasak statybų bendrovės „Eika“ plėtros direktoriaus Domo Dargio, viršijo lūkesčius. Nuo 2012-ųjų lapkričio iki 2013 metų balandžio šių namų gyventojai mokėjo 45,6 proc. mažiau už šildymą ir karšto vandens ruošimą nei gyvenantieji tokio pat tipo namuose, kuriuose šildymas tiekiamas centralizuotai.
Dar viena naujovė tame pat Santariškių namų kvartale – saulės energijos naudojimas šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Saulės energija naudojama trijuose mažaaukščiuose daugiabučiuose „Mėta“. Šių namų gyventojai tikėjosi sutaupyti iki 30 proc. šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudų. Vienus metus veikianti sistema padengė 30,6 proc. sąnaudų. „Vadinasi, pasirinkti sprendimai buvo teisingi ir tinkamai adaptuoti šio tipo namuose“, – atkreipė dėmesį D.Dargis.
