Geras kvartalinio modernizavimo pavyzdys – „Grand SPA Lietuva“ kompleksas Druskininkuose. Viešbučių, sveikatingumo, gydyklų ir SPA kompleksas bei kiti mažesni pastatai sudaro visumą. Pavyzdžių tyrimų duomenimis, tai yra bene vienintelis tokio pobūdžio atvejis Lietuvoje ne tik pastaruoju laikotarpiu, bet ir per visą nepriklausomybės istoriją. Kompleksas pasižymi socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu tvarumu, turi koordinuotą energinio aprūpinimo, šildymo ir vėdinimo sistemas. Visas kompleksas, nors ir prijungtas prie inžinerinių miesto tinklų, daugiau kaip 90 proc. resursų naudoja iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Modernizuojant pastatus nauda padaryta ne tik kompleksui ir Druskininkų miestui, bet ir visai Lietuvai – CO2 išmetimo mažinimo ir įsipareigojimų ES įgyvendinimo požiūriu, taigi naudos gavo ir globalusis pasaulis. Išspręsti ekologijos, taršos klausimai, sutaupyti finansiniai resursai, pagerinta gyvenamosios aplinkos kokybė.
Miestai, kitaip nei gamta, turi konkretų adresatą – konkrečią teritoriją ir žmogų joje. Visuomenės dalyvavimas kuriant urbanizuotas teritorijas yra neišvengiamas, ir visa tai tampa darnia aplinka. Čia ir yra žaliosios architektūros pamatai. Žaliąją architektūrą galima suprasti tiesmukai: apželdinau fasadą, ir to užtenka. Anaiptol. Yra daug klausimų, susijusių su žaliosios ideologijos plėtojimu, kurie neturi nieko bendra su fasado apželdinimu. Novatoriški sprendimai, naujų technologijų diegimas, įvairūs urbanistiniai sprendimai, esamo turto priežiūra – visa tai susiję.
Šiandien žaliosios architektūros klausimu politikuojama. Kyla pavojus, kad populizmo pamušalas gali diskredituoti gerą idėją ir ją sumenkinti. Kai kurie statytojai spekuliatyviais tikslais savo projektus pristato kaip žaliosios architektūros pavyzdžius, tačiau išsamiau panagrinėjus dažnai projektai su ja neturi nieko bendra. Antai pristatomi novatoriški energiškai efektyvių namų kvartalai. Tačiau geriau išanalizavus aiškėja, kad novatoriškumas atsiremia į sumontuotas teritorijos vaizdo stebėjimo kameras, automatines durų varstymo sistemas ar panašius su žaliąja architektūra nieko bendra neturinčius dalykus. Saugumas, žinoma, svarbu. Bet sakyti, kad tai novatoriška ir energiškai efektyvu – tikrai negalima. Tokie reiškiniai yra paprasčiausia spekuliacija siekiant pasinaudoti padėtimi norint paskatinti savo verslą.
Šiandien svarbus vaidmuo turi tekti architektams – jie privalo šviesti visuomenę, taip pat pačių architektų bendruomenę. Šių procesų ir demokratinio pasaulio patirties paskatinta LR Vyriausybė dokumente „Dėl Lietuvos Respublikos architektūros krypčių aprašo patvirtinimo“ pabrėžė ypatingą architektūros galios kaip unikalaus meno, kasdienio visuomenės gyvenimo fono, nuolat veikiančio kiekvieną žmogų ir žmogaus veikiamo, reikšmę, atkreipė dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomą miestų plėtros politiką, vis labiau grindžiamą visuomenės nuomone, daugialypiais jos interesais, tikslina ir apibrėžia profesionalų bendruomenės.Jeigu architektai supras žaliosios architektūros esmę, be jokios abejonės, žiniomis turės pasidalyti su aplinkiniais. Bet jeigu esmė bus suprasta tiesmukai ir bus siekiama tik trumpalaikio ekonominio efekto – nieko gera nebus. Projektavimas remiantis žaliosios architektūros principais reikalauja specifinių žinių. Tampa aišku, kad ne tik plačiajai visuomenei, bet ir architektams reikia viso to išmokti. Pasakyti, kad suprojektuotą pagal žaliosios architektūros principus pastatą bus brangiau įgyvendinti – tikrai būtų neteisinga. Reikia pateikti visą pastato gyvavimo ciklą paaiškinant, kur investuojami pinigai, kokia gaunama nauda eksploatuojant tokį objektą, koks pastato pabaigos ciklas ir poveikis aplinkai. Tai, ko gero, priverstų užsakovą susimąstyti. Architektas yra tas tiltas, kuris perkelia į kokybinę ir estetinę architektūrinę plotmę, paprastam žmogui sunkiai suprantamus ir nelabai prieinamus dalykus.
