Gyvenimas šalia žaliųjų zonų – miškų, parkų, ežerų – vienas pagrindinių kriterijų renkantis būstą. Daugeliui pirkėjų tai svarbiau nei automobilio stovėjimo vieta ar garantija būstui. Psichologų teigimu, gamta daro gerą įtaką mūsų savijautai, sukelia teigiamas emocijas.
Pasak psichologo Olepo Lapino, mes gyvename atitrūkę nuo žemės, šviežių daržovių, tylos, tačiau esame gamtos dalis ir dažnai rinkdamiesi būstą siekiame sugrįžti ten, kur viskas natūralu, tylu, žemiška.
„Aišku, yra kategorija žmonių, kurie gamtoje nuobodžiauja ir mėgsta miestą, pramogas, šurmulį, žmones. Jie nemėgsta gamtos, nes ten trūksta judėjimo, įspūdžių, kuriuos jie gauna mieste. Tačiau jeigu galite ištverti be renginių, tai gamta suteikia ramybę, tylą ausims, gryną orą, medžius ir galimybę pabūti vienam. Gamtoje lengviau pasislėpti negu mieste. Tokiems žmonėms gamta yra dovana“, – sako psichologas.
Pilaitė vietoje Pašilaičių, Antakalnis – vietoj Naujamiesčio
Nekilnojamojo turto ekspertai išskiria tris pagrindines pirkėjų grupes, kurios dažniausiai ieško būsto šalia žaliųjų zonų. Tai šeimos su vaikais, poros su augintiniais ir vyresnio amžiaus poros, jau užauginusios vaikus.
„Būsto prie žaliųjų zonų ieškantys žmonės mėgsta dažniau leisti laiką namuose, savo žaliosiose terasose, užuot rinkęsi miesto judesį. Jiems centras neturi pridėtinės vertės, o labiau vertinami žaluma, miškai, erdvės šalia namų, kur jie gali praleisti laiką gamtoje“, – pasakoja Justinas Šavelskis, „Eika“ pardavimų vadovas.
Pasak specialisto, pirkėjų pasirinkimo kriterijai skiriasi. „Moterys planuoja, kaip po parkus ar palei upę galės judėti su savo atžala. Vyresnio amžiaus žmonės mintyse piešia sveikos gyvensenos peizažą ir ieško, kur galės pasivaikščioti su skandinaviškomis lazdomis. Augintinius auginančios poros svarsto, kur galės vedžioti šunį ir dėl to mieliau renkasi Antakalnį vietoj Naujamiesčio, ar Pilaitę vietoj Pašilaičių“, – teigia J. Šavelskis.
Vilniuje žaliųjų zonų netrūksta
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad dažniausiai ieškoma būsto rajonuose, kur draugiškas santykis tarp miesto asfalto ir žaliųjų zonų. Iš miegamųjų rajonų išskiriami Pilaitė, Bajorai ir Lazdynai, o iš tokių, kur tobulai dera strateginė vieta ir žaliosios erdvės – Antakalnis, Baltupiai ir netoliese Neries esantys Žirmūnai.
„Žvėrynas taip pat priskiriamas prie rajonų su žaliosiomis zonomis, tačiau jis yra vienas brangiausių sostinėje, sandorių užfiksuojama nedaug“, – pastebi J. Šavelskis.
Didžiausią paklausą turintis rajonas su upe, parkais ir miškais yra Antakalnis, į kurį dažniausiai žvelgia vyresnio amžiaus poros, jau užauginusios vaikus. Pasak „Eikos“ eksperto, Antakalnį galima priskirti prie prabangesnės klasės būsto rajonų, kur vidutinė vieno kvadratinio metro kaina yra apie 2400 Eur.
„Pirkėjai, kurie neįperka būsto Antakalnyje, žvalgosi į Žirmūnus, kur vidutinė kaina siekia apie 2000 Eur. Mažiausia naujos statybos būsto kaina šalia žaliųjų zonų fiksuojama miegamuosiuose rajonuose, t.y. Pilaitėje, Lazdynėliuose. Ten vienas kvadratinis metras siekia apie 1400-1450 Eur. už kv. m“, – skaičiuoja J. Šavelskis.
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad Vilnius yra palankus ieškantiems būsto šalia žaliųjų zonų, nes rajonų su parkais, miškingais plotais, vandens telkiniais, netrūksta visame mieste.
„Prie žaliųjų erdvių kūrimo prisideda ir nekilnojamojo turto vystytojai. Konkrečioms gyvenvietėms ir nekilnojamojo turto projektams rengiami specialūs apželdinimo projektai, sodinami medžiai, pavyzdžiui, Pilaitėje kuriamas skveras. Tam, kad gamta gyventojams suteiktų daugiau teigiamų emocijų“, – sako J. Šavelskis.
„Eikos“ inf.
