Lūkesčiai pasiteisino su kaupu – taip Aplinkos ministerija įvertino šalies savivaldybių atsaką į kvietimą rengti ne pavienių daugiabučių, bet jų grupių, ištisų kvartalų atnaujinimo projektus. Bemaž pusė visų savivaldybių yra parengusios kvartalinės renovacijos programas ir artimiausiu metu jas pradės įgyvendinti.

Atsižvelgė į prioritetą

Šių metų kovo pabaigoje Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti savivaldybių pateiktas paraiškas modernizuoti daugiabučius namus pagal praėjusių metų spalį aplinkos ministro patvirtintą kvietimą. Iš viso buvo pateiktos net 577 paraiškos iš 50 šalies savivaldybių. 10 proc. jų neatitiko kvietime nurodytų sąlygų.

Dar prieš skelbiant šaukimą teikti paraiškas, Aplinkos ministerija ir BETA akcentavo, kam bus skiriamas prioritetas. Savivaldybėms buvo aiškinama, kad šios turėtų rengti ne pavienių namų, bet jų grupių atnaujinimo projektus.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas pasidžiaugė savivaldybių aktyvumu ir įsiklausymu į keliamas užduotis.

„Numatyta strategija tikrai pasiteisino. Kai buvo planuojami prioritetai ir buvo sutarta, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas kvartalinei renovacijai, negalėjome nuspėti savivaldybių reakcijos. Dabar, kai jau paaiškėjo rezultatai, aiškiai matome, kad mūsų lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Beveik pusė savivaldybių parengė kvartalinės renovacijos programas, suplanavo kvartalus, kuriuose bus vykdomi daugiabučių modernizavimo darbai. Akivaizdu, kad efektas taikant tokį modelį bus kur kas didesnis, nei atnaujinant pavienius namus“, – sakė M. Narmontas.

Įvertinus ir sureitingavus visas paraiškas, sudarytas pirmiausia finansuojamų projektų sąrašas. Į jį pateko 313 planuojamų modernizuoti daugiabučių namų. Likusieji 212 kriterijus atitikusių projektų buvo įtraukti į rezervinį sąrašą.

Iš visų pateiktų projektų į finansuojamųjų sąrašą net 168 pateko pagal kvartalų energinio naudingumo didinimo kriterijų. Renovacijos programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti 23 šalies savivaldybės.

Naudinga vokiečių patirtis

Apie tai, kad didesnį efektą duoda ne pavienių daugiabučių, o kvartalų renovacija, aktyviau imta kalbėti pradėjus bendradarbiauti su Vokietijos būsto atnaujinimą kuruojančiomis institucijomis. Šis bendradarbiavimas vyksta jau kelerius metus ir taip siekiama perimti kuo daugiau gerosios vokiečių patirties.

Aplinkos ministerijos atstovas M. Narmontas priminė, kad, semiantis iš vokiečių patirties, buvo surengti seminarai skirtinguose regionuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Juose savivaldybių darbuotojai ir architektai galėjo susipažinti su Vokietijoje taikoma praktika, gauti pasiūlymų, pabendrauti, padiskutuoti.

„Palyginti su mumis, vokiečiai tikrai toli pažengę. Bet ta patirtis neatsirado savaime, jie irgi turėjo spręsti nemažai klausimų, susijusių su pasenusiais daugiabučiais, ypač Rytų Vokietijoje. Dabar mums svarbu pasisemti žinių, kaip efektyviau planuoti ir įgyvendinti sprendimus.

Bene svarbiausias bendradarbiavimo su vokiečiais aspektas – kvartalinė renovacija. Juk ją vykdant dėmesio skiriama ne tik daugiabučiams, bet ir kitai infrastruktūrai – automobilių aikštelėms, žaidimų ir poilsio erdvėms. Darant viską kompleksiškai, galima ir padidinti pastatų energinį naudingumą, ir sutvarkyti infrastruktūrą“, – sakė M. Narmontas.

Praėjusių metų pabaigoje pradėtas įgyvendinti projektas „Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimas“. Jis vykdomas siekiant Vokietijos sukauptą patirtį, kaip didinti kvartalų energinį naudingumą, perduoti mūsų šalies savivaldybėms. Projektas orientuotas į savivaldybių specialistus, atsakingus už teritorijų planavimą, architektūrinius sprendimus ar energinio naudingumo projektų įgyvendinimą. Vykstant projektui (2018–2019 m. I pus.) bus suorganizuoti 8 dviejų dienų trukmės seminarai ir mokymosi išvyka į Vokietiją. Per mokymus dalyviai gaus rekomendacijų ir pagalbos rengiant miestų atnaujinimo koncepcijas savo savivaldybėse.

Vokietijos būsto atnaujinimo specialistai atkreipia dėmesį, kad pastatų energinio naudingumo rezultatai taps ryškesni tuomet, kai bus modernizuojami ne pavieniai pastatai, o jų grupės, ištisi kvartalai. Todėl jau prieš kelerius metus vadovaujantis vokiečių patirtimi buvo pradėti įgyvendinti bandomieji kvartalinės renovacijos projektai Šiauliuose, Utenoje ir Birštone.

Sieks parodyti pavyzdį

Utenoje įgyvendinant bandomąjį kvartalinės renovacijos projektą, jau modernizuota 12 daugiabučių namų. Tačiau tai nedaug palyginti su planuojamais atlikti visais darbais. Utenos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas sakė, kad iš viso atrinktame kvartale iki 2023 m. pabaigos planuojama atnaujinti 40 daugiabučių namų, vaikų darželį, taip pat gatvių apšvietimo tinklus, įrengti vaikų žaidimo aikšteles. Artimiausiu metu modernizavimo darbai prasidės dar šešiuose daugiabučiuose ir vaikų darželyje.

Utena turi numačiusi ir labai ambicingą projektą – modernizuoti daugiabutį į A++ energinio naudingumo klasę. Tai būtų pirmasis toks projektas Lietuvoje. Iki šiol yra daugiabutis sostinės A. Mickevičiaus gatvėje, kuris renovuotas į A energinio naudingumo klasę, o netrukus ketinama pradėti darbus netoliese esančiame daugiabutyje sostinės Latvių gatvėje – čia planuojama pasiekti A+ energinio naudingumo klasę.

Utenos rajono savivaldybės atstovas N. Malinauskas sakė pastebėjęs, kad gyventojai, įgyvendinus projektus, džiaugiasi sutaupyta šilumos energija, nors projektus derinant jie iš pradžių nebūna linkę rinktis brangesnių ar papildomų priemonių energijai taupyti, apsiribojama standartiniais sprendimais: langų keitimu, išorės sienų ir stogo šiltinimu, namo vidaus šildymo sistemos atnaujinimu.

Energinio naudingumo svarba

Atlikusi pirminį pateiktų paraiškų vertinimą, BETA nustatė, kad apie 10 proc. jų neatitiko kvietime nurodytų sąlygų. Tinkamai įvertintos buvo 527 paraiškos, tačiau jose prašoma investicijų suma viršijo kvietime numatytą sumą. Todėl buvo pasitelkti ir papildomi kriterijai, vienas kurių – aukštesnės energinio naudingumo klasės siekis.

„Aukštesnis energinis naudingumas renovuojant pasenusius daugiabučius svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai geresnė statybos darbų kokybė. Siekiant aukštesnių standartų, reikia maksimaliai stengtis visus darbus atlikti taisyklingai, naudoti aukštesnės kokybės medžiagas, pasitelkti kitokius sprendimus“, – teigė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis.

Pagal BETA pateiktus duomenis, net 75 proc. į finansuojamų projektų sąrašą patekusių daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę. O keletas numatomų projektų yra iš tiesų labai ambicingi. Antai po renovacijos pasiekti A+ energinio naudingumo klasę planuoja sostinės Latvių gatvėje esančio daugiabučio gyventojai. Utenoje bus įgyvendintas projektas, kur, atliekant daugiabučio modernizavimo darbus, bus siekiama A++ energinio naudingumo klasės.

Dėl to, kad parengti modernizavimo projektai orientuoti į aukštesnę energinio naudingumo klasę, jiems įgyvendinti reikės daugiau investicijų. Aplinkos ministerija jau tariasi su Finansų ministerija dėl papildomų finansavimo šaltinių. M. Narmontas pažymėjo, kad siekis per metus atnaujinti ne mažiau nei 500 pasenusių daugiabučių išlieka. Taip pat bus rasta papildomų lėšų ir visi projektai tiek pirminiame, tiek ir rezerviniame sąraše bus įgyvendinti.

 RĖMĖJO TURINYS