• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Vilnius pristato naują gatvių standartą: taikys 12 principų (1)

2021 spalio 28 d.
konstitucijos prospektas
S.Žiūros nuotr.

Vilnius pradeda gatvių desovietizacijos procesą – pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis – su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesnėmis dangomis, prižiūrimais fasadais palei gatves. Šiandien buvo pristatytas metus kurtas Vilniaus Gatvių standartas – 12 principų, kurie jau šiandien taikomi rekonstruojant ar projektuojant miesto gatves, suformuluoti tam, kad miestas taptų patogesnis ir patrauklesnis vilniečiams.

Gatvės su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, dangomis ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugumoje gatvių įrengiamas parkavimas, savąjį gatvės „metrą“ gaunantys pastatų naudotojai, – visa tai yra naujame sostinės gatvių standarte. 

Standartas parengtas vadovaujantis Niujorko gatvių struktūra, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui. Principais siekiama, kad sostinės gatvės taptų integralia miesto gyvenimo dalimi, būtų žalesnės ir gyvybingesnės.

image 2021 10 28 164737

1. Medis visada yra pirmas. Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietų naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai).

2

2. Medžiai ir krūmai – tarp automobilių ir pėsčiųjų. Medžiai ir krūmai kuria žaliąjį gatvės perimetrą, saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. Veja palei važiuojamąją dalį keičiama krūmais, nepažeidžiant esamų medžių.

image 2021 10 28 164952

3. Važiuojamosios dalys – be perteklinio pločio. Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvės greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją. Automobiliams: 30 km/h gatvėje – 2,75 m; 50 km/h gatvėje – 3,0 m. Juostų pločiai viešajam transportui – ne mažiau kaip 3,25 m. Sutaupytos vietos naudojamos pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, parkavimui, želdiniams skiriamojoje juostoje.

image 2021 10 28 165017

4. Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų. Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą. Pėsčiasis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą.

3

5. Apšvietimas – pirmiausia pėsčiajam. Šviesa užtikrina saugumą. Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Įrengiamas atskiras apšvietimas pėsčiųjų ir dviračių takams – ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.

image 2021 10 28 164902

6. Visi gatvės elementai – juodi. Gatvėse yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame gatvėms vientisumą, pabrėžiame gatvės ritmą ir siluetą. Naujai projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi. Visi gatvės elementai – miesto baldai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai – išskyrus dviračių stovus, dažomi vienoda juoda spalva – RAL 9004 MATT.

image 2021 10 28 165139

7. Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą. Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia – automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose.

8

8. Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus. Parkavimo vietų gali būti įrengiama visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. Jos skirstomos grupėmis po 2–3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos.

image 2021 10 28 165244

9. Dangos kuria gatvės charakterį. Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo greitį. Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį. Ji patogi, estetiška ir kokybiška. Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų – baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.

4444

10. Vizualinė švara, laisvė nuo perteklinių elementų. Mažiau yra geriau, todėl tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami. Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: pvz., krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas – techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.

11 1

11. Gatvės „metras“ – šeimininkams. Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi 0,5–3 m zona tarp gatvės ir fasado (galima rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su savivaldybe). Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.

image 2021 10 28 165419

12. Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai. Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

„Turime tikrąja to žodžio prasme desovietizuoti ir sužmoginti mūsų pagrindines viešąsias erdves. Noriu, kad mėgiamiausia pasaulio gatvė vilniečiams būtų ta, kurioje gyvena ar dirba. Tam pagrindinę miestų viešąją erdvę – gatves – reikia pakelti į kokybiškai kitą lygmenį. Patogios ir patrauklios jos turi būti visiems”, – pristatydamas naują gatvių standartą įmonėms ir įstaigoms, projektuojančioms, statančioms ir prižiūrinčioms miesto gatves, sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 

Dalis Gatvių standarto principų jau įgyvendinti rekonstruotose Pylimo, Algirdo, Naugarduko, Islandijos ir kitose gatvėse. Jose pertvarkytas apšvietimas, tarp gatvės ir pėsčiųjų pasodinti krūmai ir medžiai, spalviškai suvienodinti gatvės elementai. Susipažinti su visais gatvės standarto principais galima ČIA.

Keletas standarto principų yra susiję su kita didele Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva – Žaliąja Vilniaus banga, kuria siekiama apželdinti kiekvieną iš 2000 Vilniaus gatvės kilometrų. Gatvių standarte numatyta rekonstruojant ir tiesiant gatves rūpintis tuo, kad nenukentėtų medžiai, o ten, kur jų kol kas nėra – pasodinti jų ir krūmų taip, kad vizualiai ir emociškai atskirtų važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų ir dviračių takų.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas įsitikinęs, kad gatvių standartas padės priimti drąsius, Lietuvoje galbūt dar nematytus sprendimus bei lanksčiai įvertinti kiekvieną būsimą projektą. 

„Remdamiesi detaliai apibrėžtais 12-a principų galėsime nuosekliai tikrinti, ar planuojami darbai gatvėse bei jiems parengti projektai atitinka bendrą miesto viziją. Taip, kaip pagal 10 architektūros ir urbanistikos taisyklių jau ne pirmus metus tikrinami statiniai, – sakė A. Nikitinas. – Gatvių standartas taip pat padės praplėsti požiūrį į susiformavusį teisinį reguliavimą, leis eksperimentuoti ir, remiantis praktika, tobulinti taisykles ar net siūlyti keisti nacionalinius reglamentus.“

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasveikino Vilnių žengus svarbų žingsnį derinant aplinkos tausojimą ir miesto gerovę.

„Vilniaus miesto darnusis gatvių standartas, kaip ir žalioji banga, – ilgai lauktas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės link. Privalome sustabdyti miestų virtimą asfalto dykumomis. Gatvėms neturėtume taikyti išimčių: jos turi būti ne tik transporto, bet ir žaliosios arterijos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Renginyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė atkreipė dėmesį į gatvių standarte įvardytų principų svarbą darnaus judėjimo tikslams. 

„Vilnius yra drąsių, darnių sprendimų lyderis. Sprendimų, kuriuos jau įgyvendina ne viena Europos sostinė, pavyzdžiui, Paryžius, planuojantis visas miesto gatves paversti žalesnėmis, pritaikyti jas dviračiams. Tikiuosi, kad sukurdami naują žalesnę miesto infrastruktūrą mes paskatinsime Vilniaus gyventojus ne sėdėti spūstyse, bet rinktis darnesnius susisiekimo sprendimus“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė. Per pastaruosius metus Vilniuje išasfaltuota per 300 km automobiliams, paklota per 150 km takų pėstiesiems ir nutiesta per 70 km dviračių takų. Šiuo metu sostinėje sodinama 20 kartų daugiau medžių nei prieš 7 metus.

Komentarai
  • Pradžia

    2021-10-31, 19:38  

    Pagarba, protingi išsivysčiųsiųjų…elementai pasieks….gal mūsų post sovietinių kaimietukų smegenis.

statyba ir architektura
archicad