Top Baneris

Vilniuje planuojama rekonstruoti itin problematišką Kareivių gatvę

2020 vasario 4 d.
kareivių gatvė verkių gatvė
S. Žiūros nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Vilniaus savivaldybė vilniečių svarstymui pristato 3-iojo etapo Kareivių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Šios gatvės atkarpoje tarp Verkių ir Kalvarijų gatvių planuojama įrengti viešojo transporto eismo juostą, želdynų ir skiriamąją juostą, bevariklio transporto – dviračių ir kt. riedėjimo priemonių – taką, patogesnius pėsčiųjų takus.

Tokie infrastruktūriniai pokyčiai užtikrins patogesnį judėjimą visiems eismo dalyviams ir projektų tęstinumą (pirmajame etape buvo įrengta viešojo transporto eismo juosta nuo Žirmūnų g. iki įvažiavimo, antrajame etape – suprojektuota viešojo transporto eismo juosta nuo įvažiavimo iki Verkių st. bei numatyti rekonstrukcijos darbai Kareivių ir Verkių g. sankryžoje).

Kareivių gatvės ašis yra viena pagrindinių miesto susisiekimo arterijų, kuri svarbi bendram judumui: pėstiesiems, bevariklio transporto naudotojams, viešojo transporto ir autotransporto keleiviams. Bet kol kas transporto piko laikotarpiu šioje gatvės erdvėje formuojasi transporto spūstys, dėl ko kelionė viešuoju transportu ar automobiliu tampa sudėtingesnė. Pagerinti judėjimo sąlygoms ir skirtas trečiasis Kareivių gatvės pertvarkymo etapas.

Šiuo metu Kareivių gatvė yra 4 eismo juostų, viešasis transportas čia neturi atskiros eismo juostos. 2019 m. buvo atlikti „Viešojo transporto eismo juostų plėtros Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektiniai pasiūlymai su variantų analize“. Atlikti makro modeliavimo rezultatai parodė, kad Kareivių gatvės atkarpa tarp Verkių g. ir Kalvarijų g. patenka prie efektyviausių ašių viešojo transporto eismo juostų įrengimui.

Kareiviu Ajuostos prieigos9

„Vilnius daug investuoja į viešąjį transportą, todėl keleivių skaičius pastaruoju metu stabiliai auga. Nauji autobusai ir troleibusai, atnaujinama infrastruktūra ir greitėjančios viešojo transporto kelionės lemia geresnę šios paslaugos kokybę. Toliau sieksime, kad greitųjų autobusų ir kituose pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose būtų užtikrintos galimybės miestiečiams kuo greičiau ir sklandžiau pasiekti savo kelionės vietą, o naujos A juostos padės pasiekti šių tikslų“, – visame mieste planuojamas permainas komentuoja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

SĮ „Vilniaus plano“ susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis sako, kad įrengus viešojo transporto juostą Kareivių gatvėje, kiekvienas, keliaujantis čia piko metu (tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu) per metus sutaupys 4,96 val. Bendrai visi keliaujantys žmonės per metus sutaupys 20 708 val. (tai yra apie 863 dienas stovint spūstyse Kareivių g.), viešojo transporto važiavimo laikas piko metu sutrumpės 51 proc., važiavimo greitis padidės 40 proc. Pokyčiais turėtų būti suinteresuoti keliaujantieji šiandien Kareivių gatve važiuojančiais 6 ir 10 maršrutų troleibusais ir 5G bei 7 maršruto autobusais.

Numatoma, kad viešojo transporto eismo juostoje eismas būtų leidžiamas ne tik viešajam transportui, bet ir taksi bei elektromobiliams.

Taip pat formuosis vientisesnis bevariklio transporto tinklas, nes jo takai įrengti Verkių g., 2019 m. baigtas įrengti takas Kareivių g. nuo Žirmūnų – Kareivių g. iki O. Milašiaus g., kuris yra šalia EuroVelo trasos, įrengtos Neries g.

Verta atkreipti dėmesį, kad Kareivių gatvės atkarpoje nuo Žirmūnų g. iki Verkių g. planuojami rekonstrukcijos darbai panaudojant ES lėšas, o planuojamoji atkarpa nuo Verkių g. iki Kalvarijų g. būtina norint pasiekti maksimalų efektyvumą ir sprendinių vientisumą bei tęstinumą.

Tvarkys ir nuotekų sistemą

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ pradės projektą, kuris išspręs dvi opias Verkių, Kareivių gatvių ir aplink jas esančių teritorijų problemas: užtvindymą liūčių metu ir paviršinių lietaus nuotekų išvalymą.

Pastačius naujus valymo įrenginius ir rekonstravus avarinės būklės nepakankamo pralaidumo paviršinių nuotekų tinklą, aptarnaujantį Šiaurės miestelio bei Žirmūnų mikrorajonus, rekonstruotu paviršinių nuotekų kolektoriumi galės tekėti apie 14600 l/s vandens srautas, o lietaus vanduo nuo smėlio ir naftos produktų bus valomas 2200 l/s našumu. Bendras rekonstruojamų tinklų ilgis (magistralinio kolektoriaus su jungiamaisiais vamzdynais) yra daugiau nei 2600 m.

„Liūčių vandens srautas trikdo gatvių eismą, užlieja prekybos ir sandėliavimo teritorijas, ardo kelių ir kelkraščių pagrindus. Padidinus tinklų pralaidumą lietaus vanduo bus surenkamas ir išvalytas išleidžiamas į Neries upę“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Darbų eiga bus derinama su numatoma Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos rekonstrukcija. Dėl intensyvaus viešojo transporto ir automobilių eismo darbai bus vykdomi kombinuotu būdu: Verkių – Kareivių g. sankryžoje ir Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje kolektorių kloti numatoma požeminio gręžimo būdu, kitur vamzdžiai bus klojami atviruoju būdu.

kareivių gatvė

Darbai planuojami taip, kad poveikis aplinkai būtų minimalus. Valymo įrenginiai numatyti žaliojoje zonoje, Neries gatvėje, todėl teks pašalinti 106 medžius – perpus mažiau nei iš pradžių planuoti 207 medžiai. Tam, kad būtų prarasta kuo mažiau medžių, pasirūpinta pakoreguoti klojamų vamzdynų trasą – ji pailgėjo 72 metrais, įvairūs kitos techninės korekcijos papildomai kainavo per 100 tūkst. eurų.

„Vilnius – žalias ir gyvas miestas. Jei yra galimybė šalia statybvietės išsaugoti medžius, taip ir darome. Baigus darbus šioje vietoje bus sutvarkyta aplinka, atsėta veja, atsodinti medžiai“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Darbus planuojama pradėti nuo valymo įrenginių statybos vietos Neries gatvėje šalia Valakampių tilto. Projektą planuojama užbaigti 2021 m. rugpjūtį. Projekto sutarties vertė – apie 5,9 mln. eurų.

Ateityje, rekonstravus Kareivių – Žirmūnų gatvės sankryžą ir pastačius naują viaduką, prie sistemos planuojama prijungti paviršines nuotekas nuo naujai projektuojamos Šiaurinės gatvės.

Kareivių – Žirmūnų gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Inžinerinių tinklų rangos darbus vykdys UAB „Inti“.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video