Namas buvo tinkamai apšiltintas. Tam, kad būtų išvengta vadinamųjų šalčio tiltų, buvo demontuoti seni neefektyvūs balkonai. Atlikus šiltinimo darbus sumontuoti naujų konstrukcijų balkonai.
Butuose išmontuota buvusi šildymo sistema – seni radiatoriai tiesiog nupjauti. Šilumos šaltiniu tapo langai. Trijų stiklo paketų languose integruoti beveik nematomi šildymo siūleliai. Elektros energiją tokiam šildymui gamina ant stogo įrengtos saulės baterijos. Karštą vandenį ruošia ant sienos kabantys saulės kolektoriai. Be to, namas turi galimybę perteklinę energiją parduoti skirstomiesiems tinklams.
Pats pasigaminantis reikiamą energijos kiekį namas vadinamas nulinių sąnaudų statiniu. Projekto įgyvendinimas užtruko pusę metų. Įdomiausia, kad darbai buvo atliekami neiškeldinant gyventojų. Tik šalia buvo išnuomotas namas, kuriame moksleiviai netrukdomi triukšmo galėtų ruošti pamokas.
KOMENTARAS
Ką reikėtų įvertinti siekiant didesnio energinio efektyvumo?
Dr. Audronė Endriukaitytė, bendrovės „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims
Energiškai efektyvi renovacija, tiksliau tariant – pastatų modernizacija, yra labai sveikintinas ir tikrai didelis iššūkis ir projektuotojams bei užsakovams, ir statybininkams. Savaime suprantama, modernizuojant pastatus reikėtų kalbėti apie visą šiltinimo ir sandarinimo sprendinių sistemą, efektyvaus vėdinimo įrengimą. Svarbus ne tik šilumos izoliacijos sluoksnio storis ar šiltinimo spendimas, bet ir jungtys tarp konstrukcinių pastato elementų, tai yra mazgai, kur, pavyzdžiui, siena jungiasi su stogu arba pamatu, kur ir kaip yra statomi langai, durys. Čia dažniausiai pasitaiko nepageidaujamų klaidų, ir tuomet net pats geriausias sprendimas neužtikrina laukiamo rezultato. Be to, energiškai efektyviame, sandariame pastate būtina efektyvi vėdinimo sistema.
Šiuo metu jau galioja reglamentas STR2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas“, kuriame numatytos atitvarų (sienų, stogų, grindų, langų ir kt.) šilumos perdavimo koeficiento vertės ir norminės oro apykaitos vertės. A klasės pastato sienų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis nei 0,12 kW/m2K. Vadinasi, šiluminė sienos varža – apie 8,3–8,5 m2K/W. Oro apykaitos vertė yra 0,6 1/h. Paprastai tariant, tai reiškia, kad tokio pastato patalpoje oras per valandą gali pasikeisti ne daugiau kaip 0,6 karto, o nerenovuotame ar ne tokiame sandariame pastate šios vertės yra apie 2–3 kartus didesnės. Todėl efektyvios vėdinimo sistemos įrengimas yra ypač svarbus elementas, būtinas užtikrinant gryno oro pritekėjimą į patalpas tuo pačiu neatšaldant jų ir taip nepadidinant šilumos energijos nuostolių.
Tarptautinėje praktikoje jau yra daug pavyzdžių, kai ne tik A klasės renovacija, bet ir pasyvioji ar artima nulinėms energijos sąnaudoms pastato modernizacija gali būti pasiekiamos taikant apgalvotus ir racionalius sprendimus. Pastaruoju metu „Paroc“ kartu su mokslininkais ir kitais partneriais Švedijoje bei Suomijoje įgyvendino du naujus projektus, pavadintus „RenZero“ vardu. Tai individualiojo namo modernizavimo būdai siekiant seną pastatą paversti beveik nenaudojančiu energijos arba jos naudojančiu labai mažai.
Šiemet bendrovė „Paroc“ parengė naujų energiškai efektyvių pastatų šiltinimo detalių ir mazgų, tinkančių naudoti ir naujai statomuose, ir renovuojamuose pastatuose. Naujausius mūsų sprendinius galima rasti „Paroc“ interneto svetainėje.
