Kasacinis teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skyrė 0,5 mln. Eur baudą už viešųjų pirkimų teisės pažeidimus vertinant ūkio subjektų pasiūlymus.
Nagrinėjamoje kasacinėje byloje, į kurią buvo sujungtos dvi civilinės bylos pagal ieškovės AB „Panevėžio keliai“ (ieškovė) ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (atsakovė, VMSA), kasacinis teismas sprendė dėl iš esmės dviejų ieškovės skundžiamų VMSA sprendimų – atmesti ieškovės pasiūlymą (civilinė byla Nr. 1) ir Konkurso laimėtoja paskelbti ūkio subjektų grupę, sudarytą iš UAB „Fegda“ ir TSUAB „Tilsta“ (Tiekėjų grupė) (civilinė byla Nr. 2), – teisėtumo.
Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos viešajame konkurse (Konkursas), be kitų nuostatų, buvo nurodytos šios sąlygos, kurių taikymo rezultatas vertinant dalyvių pasiūlymus ir lėmė šalių nesutarimus: pirma, tiekėjai galėjo (ne privalėjo) pasiūlyti papildomą statinio (kelių lygių gatvių sankryžos) garantijos terminą metais; iki vienerių metų tiekėjams skiriama 0 balų, nuo 1 metų iki 2 metų imtinai – 2 balai, nuo dvejų metų ir daugiau – 4 balai (ginčo Konkurso sąlyga Nr. 1); antra, vienas iš tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų buvo pareiga pasiūlyti bent 1 specialistą – ypatingo statinio statybos vadovą, turintį ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų darbo (vadovavimo) patirtį (ginčo Konkurso sąlyga Nr. 2).
Šalių ginčas civilinėje byloje Nr. 1 kilo dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad ši dalyvė savo pasiūlyme netinkamai nurodė papildomos garantijos terminą, jį įvardydama „nuo 2 metų“, o VMSA, ieškovei neleisdama paaiškinti (patikslinti) šio ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, jos pasiūlymą atmetė. Ieškovė pati savo iniciatyva patikslino savo pasiūlymą vėliau nurodydama, kad papildomos garantijos terminas lygus 2,1 metų, t. y. 2 metams ir 37 kalendorinėms dienoms. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą pripažino teisėtu.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nuoroda „nuo 2 metų“ reiškia, jog papildomas garantijos terminas iš esmės buvo nurodytas, bet tai padaryta ydingai, nekonkrečiai (nurodyta termino pradžia, bet nenurodyta jo pabaiga), o tokia situacija būtent ir patenka į VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymą. Kaip išaiškino kasacinis teismas, VPĮ 55 straipsnio 9 dalis neskirta išimtinai gramatinėms (lingvistinėms) ar panašaus pobūdžio mažareikšmėms tiekėjų pasiūlymų atitikties vertinimo atžvilgiu klaidoms taisyti.
Kasacinis teismas, sutikdamas su ieškovės argumentais, pabrėžė, kad ginčo Konkurso sąlyga Nr. 1 buvo neprivaloma, be to, tiekėjų nurodyti terminai, patekę į tam tikrą balų intervalą, pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 1 vertinami vienodai, t. y. ilgesnis terminas nelemia tiekėjų pranašumo (pavyzdžiui, 4 balai skirtini ir už 3, ir už 7 papildomos garantijos metus). Dėl to neaiškiai išreikštos papildomos garantijos formuluotės taisymas nebūtų pažeidęs skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, ieškovei nebūtų suteikęs nepagrįsto konkurencinio pranašumo kitų Konkurso dalyvių atžvilgiu, o jos pasiūlymo neatmetimas būtų padidinęs ūkio subjektų konkurenciją.
Šalių ginčas civilinėje byloje Nr. 2 kilo dėl Konkurso laimėtojos veiksmų ir jų vertinimo teisėtumo tikslinant Tiekėjų grupės atitiktį kvalifikacijos reikalavimui (ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2). Ieškovė įrodinėjo, kad Tiekėjų grupės pateikta informacija apie savo pajėgumą yra melaginga, neatitinka tikrovės, todėl Konkurso laimėtojos pasiūlymas turėjo būti atmestas. VMSA, UAB „Fegda“ ir teismai laikėsi priešingos pozicijos – kad pateikti duomenys leidžia konstatuoti jų nepakankamumą kvalifikacijos atitikčiai nustatyti, bet ne melagingumą.
Byloje nustatyta, kad, pirma, VMSA ir Tiekėjų grupė iš pradžių nesutarė, koks konkretus pasiūlyme nurodytas statybos vadovas (jų buvo nurodyta ne vienas) turėtų būti vertinamas, t. y. kuriai konkrečiai kandidatūrai turėjo būti pateikti pajėgumo turėjimo įrodomieji dokumentai; antra, Tiekėjų grupė savo pajėgumą pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 2 grindė UAB „Fegda“ statybos vadovo patirtimi, be kita ko, įgyta trijuose Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdytuose konkursuose, nors vėliau paaiškėjo, kad šis statybos vadovas galbūt buvo tik pakaitinis (atsarginis) statybos vadovas, o pagrindiniai statybos vadovai savo pareigų negalėjo vykdyti tik trumpą laiką; trečia, Konkurso laimėtoja ir VMSA dėl ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 susirašinėjo keliolika kartų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 turinio aiškiai matyti, jog VMSA reikalavo įrodyti faktiškai vykdytą veiklą, o ne pateikti duomenis apie statybos vadovo teisinio statuso turėjimo trukmę. Iš tiesų nėra svarbu, ar deklaruojamuose projektuose UAB „Fegda“ darbuotojas buvo teisėtai paskirtas pradiniu ar pakaitiniu statybos vadovu, reikšminga tik tiek, kiek jis juose faktiškai vykdė veiklą kaip statybos vadovas. Tokio pobūdžio situacijos, kokia susiklostė civilinėje byloje Nr. 2, kai tiekėjas (ar jo darbuotojas) profesinį pajėgumą įrodinėja duomenimis apie teisiškai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kurie faktiškai nebuvo įgyvendinti, nepriklausomai nuo priežasčių, laikytinos melagingos informacijos pateikimu.
Kita vertus, nagrinėjamu atveju abejonių kelia, kaip konstatavo teismai, ne tik pačių įrodomųjų priemonių naudojimas, bet ir patys įrodymai. Tiekėjų grupė iš pradžių nurodė informaciją apie tai, kad UAB „Fegda“ darbuotojas trijuose projektuose veikė kaip statybos vadovas, jo veiklos trukmė tęsėsi 27,5 mėn., o vėliau dalis šių duomenų (dėl kai kurių jų nebuvo pateikta papildomos medžiagos) buvo tikslinti dėl jo statuso (atsarginis statybos vadovas) ir galimo pagrindinių statybos vadovų pavadavimo trukmės (apie pusantro mėnesio). Taigi Tiekėjų grupė keitė poziciją ne tik dėl pateiktų duomenų reikšmės, bet apskritai dėl jų turinio, todėl tokie veiksmai, priešingai nei konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, negali būti laikomi tiesiog statybos vadovo veiklos trukmės apskaičiavimo klaidomis.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurso laimėtoja savo patirtį ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2 iš dalies grindė tik UAB „Fegda“ įsakymais dėl statybos vadovo paskyrimo, t. y. vienašaliais sandoriais, kurių sudarymas nėra registruojamas viešuosiuose registruose, jų tikrumas be paties autoriaus nėra niekaip pagrindžiamas, nors pagal Konkurso nuostatas tiekėjai, be kita ko, privalėjo pateikti užbaigto objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą arba statybos užbaigimo aktą, kuriuose būtų nurodytas atitinkamas, pasiūlyme deklaruojamas specialistas, o šių dokumentų pateikimas buvo atskirai pažymėtas kaip būtinas ginčo Konkurso sąlygos Nr. 2 atitikties vertinimo reikalavimas.
Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad Tiekėjų grupės dalis VMSA pateiktų kvalifikacijos duomenų yra melagingi pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, dėl to jos pasiūlymas turėjo būti atmestas ir jai negalėjo būti leidžiama pakartotinai kelis kartus tikslinti pajėgumo įrodomosios medžiagos turinį. Nors apeliacinės instancijos teismas Tiekėjų grupės atsakovei papildomai pateiktus kvalifikacijos duomenis vertino kaip pakankamus, tačiau byloje dėl jų apskritai nereikėjo spręsti iš esmės, kadangi dalis pirminių duomenų apie UAB „Fegda“ specialisto patirtį laikytini melaginga informacija. Viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių.
Kita vertus, teisėjų kolegija konstatavo, kad net jei Tiekėjų grupės pateiktų duomenų ir negalima būtų vertinti kaip melagingų, VMSA leidimas Tiekėjų grupei tikslinti kvalifikacijos duomenis tol, kol jais, VMSA vertinimu, būtų pagrindžiama kvalifikacijos atitiktis ginčo Konkurso sąlygai Nr. 2, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, Konkurso laimėtojos atžvilgiu lemia nepagrįstos pirmenybės suteikimą.
Kasacinis teismas konstatavo, kad civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti VMSA veiksmai dėl skirtingų Konkurso dalyvių priimti ne pagal tą patį teisės aiškinimo ir taikymo standartą: ieškovės pasiūlymas vertintas ir atmestas iš esmės formaliu pagrindu, o su Tiekėjų grupe VMSA, neatsižvelgiant į gaunamos informacijos patikimumą, susirašinėta tol, kol, kaip pati VMSA įvertino, Tiekėjų grupė pagrindė savo atitiktį profesinio pajėgumo sąlygai.
Kasacinis teismas, pripažinęs neteisėtais VMSA veiksmus vertinant tiekėjų pasiūlymus, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau dėl viešojo intereso apsaugos nepanaikino neteisėtai sudarytos viešojo darbų pirkimo sutarties, todėl atsakovei paskyrė alternatyvią sankciją – 500 000 Eur baudą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
