Šiuo metu svarstome, kaip nepradėjus techninio projekto, tačiau turint japonų kraštovaizdžio architektų parengtus projektinius pasiūlymus ir Lietuvos specialistų atliktų tyrimų rezultatus pradėti tvarkyti teritoriją, pašalinti pūvančius, išvirtusius medžius ir palikti tokius, iš kurių būtų galima kurti naują vaizdą.“
Tyrimai padeda išvengti netikėtumų
Dr. Audrius SKRIDAILA
Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius
Tikriausiai ne visai galima lyginti Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode įkurtam japoniškam sodui (nuotraukoje) ir mieste numatomam įrengti japoniškam sodui keliamus reikalavimus, nes VU Botanikos sode įkurto japoniško sodo veiklą reglamentuoja gerokai daugiau dokumentų nei būsimojo Vilniaus japoniško sodo.
VU Botanikos sodas turėjo parengtą medžiagą su išsamiais istoriniais, dendrologiniais, dirvožemio, hidrologiniais ir kitais tyrimais, surinktą dar nuo 1974–1980 metų, kai buvo parengtas generalinis jo kūrimui skirto žemės sklypo plėtros planas. 2003–2004 metais Botanikos sodo generalinis planas buvo kiek pakoreguotas, atsižvelgiant ir į pakitusį sodo sklypo dydį, ir į gerokai pasikeitusią ekonominę, socialinę, politinę situaciją. 2004-aisiais šie pakeitimai įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimu dėl VU Botanikos sodo Kairėnuose teritorijos raidos programos patvirtinimo.
Vėliau, remiantis sodo teritorijos raidos programa, buvo parengtas visą sodo sklypą, taip pat greta esančias vizualinės apsaugos zonas apimančio Kairėnų dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, nes sodo teritorija dėl buvusio dvaro paveldo ir jame esančio IV–V amžiaus kapinyno patenka dar ir į saugomų teritorijų veiklą reglamentuojančių įstatymų jurisdikciją. Tad rengiant japoniško sodo projektą (projekto autorius – kraštovaizdžio architektas Hirozumi Watanabe iš Japonijos) teko atsižvelgti į visus minėtus dokumentus.
STRAIPSNIS SKELBIAMAS 2015 M. KOVO MĖNESIO ŽURNALE „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“.
