Ypač vandens telkinio grunto tyrimai, nuo kurių priklausys konkretūs inžineriniai sprendimai.
Kaip Šnipiškių ežerėlyje atsirado lietaus nuotekų išleistuvų? Savivaldybės atstovė V. Deveikienė paaiškino, kad prieš kelerius metus, sprendžiant po liūčių patvinstančios sostinės arterijos – Geležinio Vilko gatvės – problemą, lietaus vanduo nukreiptas į artimiausią ežerėlį. Tuo metu skubi potvynio prevencija buvo pagrindinis prioritetas, o Šnipiškių ežerėlis dar nebuvo priskirtas rekreacinei teritorijai. Vis dėlto kuriant žmonių poilsio zoną būtina sutvarkyti užterštą ežerėlio dumblą.
„Tai vienas didesnių iššūkių: tiesiog panaikinti lietaus nuotekų išleistuvus negalima, nes Geležinio Vilko gatvė po didesnių liūčių vėl imtų tvinti, o pertvarkymo darbai palyginti brangūs“, – aiškino V. Deveikienė. Šiuo metu projektuotojų uždavinys – ne tik išspręsti Šnipiškių ežerėlio taršos problemą, bet ir apsispręsti, kaip ateityje būtų galima panaudoti sukauptą lietaus vandenį, pavyzdžiui, tvenkiniui papildyti, laistyti ir t. t.
Kuriant japonišką sodą, anot V. Deveikienės, svarbi ir urbanistinė aplinka – ateityje iškilsiantys gyvenamieji namai arba administraciniai pastatai. Šiuo metu žinoma, kokie detalieji planai rengiami, kas ateityje įsikurs greta japoniško sodo. Be to, visuomenė plačiai informuojama apie Vilniaus japoniško sodo kūrimo planus ir jų įgyvendinimo etapus.
Sodo pradžia – esami augalai
Lietuvos dendrologų draugijos (LDD) specialistai irgi jau atliko savo srities tyrimus būsimojo japoniško sodo teritorijoje. LDD pirmininkas Arvydas Rutkauskas pasakojo, kad
5 hektarų teritorijoje inventorizuota daugiau kaip 600 augalų. Daugiausia – uosialapių klevų, drebulių, kelių rūšių gluosnių. Dalis augalų įtraukta į Lietuvos invazinių augalų sąrašą (pavyzdžiui, uosialapiai klevai). Beje, nors uosialapis klevas Aplinkos ministerijos paskelbtas naikintinu augalu, suaugę sveiki uosialapio klevo medžiai turi būti prižiūrimi ir saugomi. Invaziniams augalams priskirti ir didžialapė liepa, didžioji tuopa, paprastasis kaštonas, naminė obelis, kalninė pušis bei kiti augalai.
LDD vadovas pabrėžė, kad pietinės teritorijos dalies kai kurių želdinių būklė – bloga, jie neprižiūrėti ir palikti likimo valiai, gausu menkaverčių medžių ir krūmų, jų atžalų, ežerėlio kraštai užpelkėję, apžėlę. Šiaurinės sklypo dalies (maždaug 35 proc. teritorijos), esančios prie Geležinio Vilko gatvės, želdinių būklę specialistai įvertino gerai. Pieva čia šienaujama keletą kartų per metus, apdžiūvusių medžių ir medžių su gausiomis sausomis šakomis, taip pat savaiminių invazinių medžių rūšių jaunuolynų specialistai nerado.
A. Rutkauskas pabrėžė, kad įrengiant parkus ar sodus dendrologiniai tyrimai privalomi, ypač miesto teritorijoje. Būtina nustatyti augalų būklę, esant poreikiui savivaldybėje gauti leidimą ir medžius pašalinti. Atsižvelgus į medžių rūšis skaičiuojami medžių atkuriamosios vertės įkainiai. Vieno pašalinto medžio vertė gali siekti kelis šimtus litų.
V. Deveikienė, kalbėdama apie atliktų tyrimų svarbą, pabrėžė, kad japoniškas sodas Vilniuje bus kuriamas iš vietos augalų: „Dendrologiniai tyrimai specialistams – ir japonams, ir lietuviams – padės suprasti, kas dominuoja japoniško sodo teritorijoje, kokie augalai liks svarbiais parko komponentais.
