„Vilniaus energijos“ specialisto duomenimis, yra pastatų, kuriuose už šildymą per sezoną išleista nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų daugiau vien todėl, kad į kai kuriuos butus tiektas per didelis šilumos kiekis.Kitaip tariant, šie būstai buvo paprasčiausiai peršildyti.

Aiškiai matyti, kad šilumos punktų priežiūrai sutaupyti pinigai nublanksta palyginti su gyventojų patirtomis išlaidomis už sunaudotą šilumą. R. Savicko nuomone, gerai, jeigu pastatas priskiriamas mažo faktinio energijos naudojimo klasei, tačiau jeigu patenka į eikvojančiųjų daug šilumos, tuomet jau reikia analizuoti, kodėl taip yra.

Visi pastatai skirtingi

Norėdamas įvertinti faktinį energijos sunaudojimą, R. Savickas pritaikė savo paties sugalvotą metodiką. Pagal ją daugiabučiai suskirstyti faktinio energijos sunaudojimo klasėmis, įvertinami faktiniai vandens pašildymo ir cirkuliacijos duomenys. Tokiu būdu pasitelkiami ne deklaruojami duomenys, skaičiuojamas ne normatyvinis, bet realus sunaudojimas.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad vienodų daugiabučių nėra, jie tik iš pažiūros atrodo tipiniai. Iš tikrųjų pastatų modifikacijų yra daug ir jos turi nemažą reikšmę sunaudojamos šilumos kiekiui. Dėl to galima tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl tai pačiai energinei klasei priskiriamuose daugiabučiuose komforto lygis kardinaliai skiriasi“, – sakė R. Savickas.

Atlikdami analizę „Vilniaus energijos“ specialistai iš viso nustatė per 300 tipinių daugiabučių projektų su įvairiomis modifikacijomis. Vertinant energijos sunaudojimą penkiolikos klasių skalėje daugiausia daugiabučių priskirtini septintai klasei. Daug, kaip ir mažai, energijos sunaudojančių pastatų nėra gausu. Nauji ar atnaujinti daugiabučiai pagal energijos sunaudojimą priskiriami 2–5 klasei.

Nors, anot R. Savicko, maža energijos sunaudojimo klasė būtų siektina, palyginus antrą klasę su, pavyzdžiui, ketvirta, energijos sunaudojimas skiriasi dukart. Daugiausia šilumos energijos sunaudojantis naujos statybos daugiabutis yra priskirtas šeštai klasei.

„Nereikia manyti, kad naujos statybos daugiabučiai yra ypač energiškai efektyvūs. Yra visokių. Vieni galbūt nelabai tinkamai suprojektuoti, kiti – pastatyti prasčiau, trečiuose yra daug stiklinių atitvarų, ketvirtuose – daug metalo konstrukcijų, kurios tampa šalčio laidininku. Esame išanalizavę pastatus pagal jų tipus, statybos metus, kitus parametrus. Iš turimų duomenų aišku, kiek objektas vidutiniškai turi naudoti energijos. Ir jeigu matome, kad namas pagal energijos sunaudojimą turėtų būti priskiriamas šeštai ar septintai klasei, bet iš tiesų yra dešimtos ar vienuoliktos, vadinasi, jame neprižiūrima arba netinkamai prižiūrima vidaus šildymo sistema“, – įsitikinęs R. Savickas.