Per pastaruosius metus Vilnius vykdo kryptingą industrinių rajonų atnaujinimą. Ilgą laiką gamybos ir sandėliavimo paskirčiai skirtos teritorijos pamažu virsta svarbiomis miesto erdvėmis – atviromis, aktyviomis ir orientuotomis į šiuolaikinių gyventojų poreikius. Paupio, Naujamiesčio ar Šnipiškių rajonų transformacija patvirtina, kad buvusios pramoninės zonos gali tapti moderniais, daugiafunkciais kvartalais, kuriuose gyvenimas, darbas ir laisvalaikis harmoningai persipina.
Italų architektas Alessandro Scandurra, „Scandurra Studio“ įkūrėjas ir SUPSI dėstytojas, vertina Paupį kaip pavyzdį daugeliui Europos miestų, siekiančių iš naujo interpretuoti savo pramoninę istoriją ir skatinti tvarią miestų plėtrą. Jis ragina Vilnių tęsti šį kelią ir kitiems rajonams – Vilkpėdei, Grįžračiui – suteikti naują gyvenimą, išlaikant jų identitetą ir istoriją „sekti Paupio pavyzdžiu ir paversti industrijos šešėlius gyvybingomis, identitetą išlaikančiomis erdvėmis“.
Vilkpėdė ir Grįžratis: miestietiškos transformacijos vizija
Vilniaus miesto valdžia siekia, kad Vilkpėdė ir Grįžratis taptų ne tik funkcionaliai atnaujintomis, bet ir gyvybingomis teritorijomis, kuriose natūraliai susilieja gyvenimas, darbas ir poilsis. Vilkpėdės urbanistinė struktūra ir gamtiniai resursai suteikia išskirtinį potencialą kompleksinei plėtrai, o Grįžratis – pietinėje Naujamiesčio dalyje – yra ruošiama atvirai architektūrinei vizijai, kuri išsaugos industrinį paveldą, tačiau pritaikys teritoriją šiuolaikiniam gyvenimui.
3 prioritetai: judumas, gamta ir kultūra
Rajonų konversijos formuojamos remiantis miesto plėtros prioritetais, kuriuos diktuoja tiek urbanistinė struktūra, tiek gyventojų poreikiai. Planuojant industrinių teritorijų ateitį Vilniuje, išskiriami 3 pagrindiniai viziją formuojantys veiksniai: judumas, gamta ir kultūra.
- Judėjimo sistemos pertvarka – miestas skatina pėsčiųjų, dviračių ir viešojo transporto naudojimą, mažinant automobilių srautą. Kuriamos daugiafunkcės viešosios erdvės: parkai, aikštės, kiemai, pritaikyti bendruomenių poreikiams.
- Klimato atsparumas ir gamta grįsti sprendimai – planuojama integruoti lietaus vandens sulaikymo sprendimus, mažinti karščio salas, stiprinti biologinę įvairovę. Tokie sprendimai padeda kurti sveikesnę miesto aplinką.
- Kultūrinis aspektas – industrinių rajonų transformacija suvokiama ne kaip visiškas praeities ištrynimas, bet kaip galimybė iš naujo interpretuoti vietos istoriją ir tapatybę. Urbanistinės koncepcijos orientuojamos į architektūrinio savitumo stiprinimą, ryšio su vietos istorija išlaikymą. Taip kuriamos erdvės, kurios leidžia gyventojams atpažinti autentišką rajono charakterį.
Vienas pavyzdžių – Grįžračio („Connect 2“) teritorija pietinėje Naujamiesčio dalyje. Rengiama architektūrinė vizija, kaip ši geležinkelio ir pramonės zona galėtų būti atverta miestui ir pritaikyta naujoms funkcijoms, išsaugant reikšmingus industrinio paveldo elementus. Į planavimo procesą aktyviai įtraukti gyventojai, kad teritorija atlieptų poreikius.
Tarptautinė patirtis: „Scandurra Studio“ požiūris į industrinių rajonų atnaujinimą
„Scandurra Studio“ akcentuoja, kad industrinių teritorijų atgaivinimas turi būti nuoseklus ir kompleksiškas procesas, jungiantis praeitį, dabartį ir ateitį. Vilniaus patirtis konvertuojant industrinius rajonus dera su platesnėmis Europos tendencijomis. Tarptautiniame kontekste šią kryptį atspindi ir architektūros studijos „Scandurra Studio“ požiūris į buvusių pramoninių teritorijų atnaujinimą. Studija pabrėžia, kad tokios teritorijos gali tapti „naujų gyvenimo modelių laboratorijomis“.
„Mums industrinių kvartalų konvertavimas reiškia darbą su pramoninio ir istorinio paveldo pėdsakais ne kaip su statiškomis relikvijomis, bet kaip su elementais, kuriuos galima iš naujo interpretuoti šiuolaikine kalba“, – akcentuoja architektas. Toks požiūris artimas ir Vilniaus miesto vizijai, kai siekiama suderinti atmintį, šiuolaikinius poreikius ir tvarumą.
„Scandurra Studio“ įkūrėjas taip pat pabrėžia architektūros vaidmenį kaip ryšio kūrimo priemonę: „Mes architektūrą suvokiame kaip komunikacijos formą. Tai būdas papasakoti vietos transformacijos istoriją ir suteikti išskirtinumą, kurį žmonės gali atpažinti, prisijaukinti ir paversti savu.“ Ši mintis tampriai dera su Vilniaus siekiu kurti ne tik funkcionalias, bet ir socialiai aktyvias miesto erdves.
Industrinių teritorijų transformacijos Italijoje
Vilniaus industrinių rajonų transformacijos kontekste verta pažvelgti į „Scandurra Studio“ patirtį dirbant su buvusiais pramoniniais kompleksais Italijoje. Pavyzdžiui, Sesto San Giovanni mieste, netoli Milano, buvęs plieno gamyklų rajonas „Aura Living“ transformuotas į modernią, žalią gyvenamąją erdvę. Naują kvėpavimą įgavusiuose projektuose fasadai pagyvinti lodžijomis, balkonais, apželdinti kiemai, kas buvo XX a. pradžios gyvenamųjų namų Milane tradicija. Projekte „Aura Living“ kvartalas atvertas miestui ir jungia gyvenimą, prekybą bei viešąsias erdves per nenutrūkstamas pėsčiųjų takų jungtis.
Panašios permainos vyksta ir Vilniuje – buvusi siuvimo fabriko „Lelija“ teritorija Naujamiestyje ruošiasi atverti duris miestiečiams, bus įrengta pėsčiųjų alėja, apželdinti kiemai. Italų architektų principas – darnus miesto ir gamtos santykis. kur gyvenimas ir aplinka egzistuoja kartu.
Kaip Italijoje, taip ir Vilniuje, siekiama sklandžiai sujungti privačias ir viešąsias zonas. „Organiškas miesto gyvenimo ir gamtos koegzistavimas – toks mūsų konvertuojamų teritorijų siekis“, – sako „Scandurra Studio“ įkūrėjas.
Kitoje pramoninėje teritorijoje Bresčijoje, šiaurės Italijoje didelę apleistą erdvę architektai projektuoja kaip atvirą ir tarpusavyje sujungtą rajoną. „Jį sudarys gyva ekosistema, jungianti namus, bendradarbystės erdves, viešbučius su restoranais ir vešlias viešąsias zonas“, – viziją apibūdina studija. Projekto akcentas – parkas, kuris tampa kone centrine figūra, jungianti viešąsias ir privačias zonas.
„Visame projekte integruojamos natūralios medžiagos, tvarios technologijos ir energiją taupantys sprendimai. Tai darome, kad stiprintume ekologinį požiūrį ir kurtume šiuolaikinį gyvenimo mieste modelį, paremtą aplinkosaugine atsakomybe, architektūrine kokybe ir socialine įtrauktimi“, – principus vardija A. Scandurra.
Architektūra kaip jungtis tarp miesto, atminties ir bendruomenės
„Scandurra Studio“ pramoninių zonų konversijos grindžiamos kompleksišku požiūriu. „Per jautrų ir apgalvotą dizainą šios teritorijos gali virsti prisitaikančiomis, įtraukiomis ir atviromis pokyčiams miesto dalimis“, – tvirtina architektas.
Toks kompleksiškas požiūris, kai atviros ir uždaros erdvės harmoningai dera, jau matomas Vilniuje Paupio rajone, atskiruose Šnipiškių ir Naujamiesčio kvartaluose, o artimiausiais metais panaši koncepcija bus taikoma Vilkpėdėje, Grįžračio teritorijoje ir kitur.
Planuodami projektus italai ypač atidžiai derina atviros ir uždaros erdvės elementus, kad gyventojai galėtų lengvai pasiekti įvairias zonas. Šis principas taip pat leidžia išlaikyti miesto tapatybę ir pramoninio paveldo charakterį.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.
