Kūrybinis pavienių grupių aktyvumas neišsprendžia strateginiame lygmenyje užprogramuotos situacijos, tačiau gali išryškinti rajono potencialą, suburti jo gyventojus ir prisidėti formuojant alternatyvias rajono plėtros vizijas. Ir kaip tik tokiais atvejais, imant įgyvendinti alternatyvų rajono plėtros scenarijų, reikalingas skirtingų sektorių (interesų grupių) bendradarbiavimas. Juolab kad rajono gyventojai suinteresuoti geresnėmis sąlygomis savo rajone, aktyviausieji išmano biurokratinius mechanizmus. Ypač tie, kurie yra bandę spręsti rajono infrastruktūros problemas. Taip pat svarbus išlieka ir seniūnijų vaidmuo, pirmiausia teikiant konsultacijas ir pagalbą, nors šių padalinių resursai – itin riboti.

Kuriant alternatyvius scenarijus, medinės Šnipiškės galėtų būti kompleksiškai plėtojamos kaip išskirtinę istoriją ir rekreacinį potencialą turintis Vilniaus rajonas. Tai suteikia puikią progą išbandyti modelį, kurio atskaitos taškas yra ne greitkeliai, o dviračių ir pėsčiųjų takai – atsižvelgiant į tai, kad judėjimas mieste yra skausminga sostinės problema.

Medinės Šnipiškės yra vertingos ne kaip statybų aikštelė, bet kaip rajonas, kuriam būdingas išskirtinis gyvenimo būdas, galintis gerokai prisidėti prie gyvenimo kokybės sostinėje – siūlydamas naujų rekreacinių erdvių, įdomių laisvalaikio leidimo formų, sutelkdamas dėmesį, pavyzdžiui, į neformalią komunikaciją (juk tai istorinis keramikos dirbtuvių rajonas, kuriam būdinga gamtinė įvairovė – čia gyvena ir šikšnosparnių, ir šeškų, čia daug vaismedžių, nedidelių daržų, tai – puiki galimybė išplėtoti pažintines platformas po atviru dangumi).

Galima remtis Vokietijos patirtimi

Vienas ryškiausių vietos bendruomenių įtraukimo į savo kaimynijos plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą pavyzdžių yra Kaimynijų vadybos (ang. Quartiersmanagement) programa, Regionų plėtros programos lėšomis įgyvendinama Vokietijoje.

Kaimynijose įkuriami maži informaciniai centrai, o kelių žmonių komanda kelerius metus aktyviai kontaktuoja su gyventojais, kurie laikomi vietos ekspertais, geriausiai išmanančiais lokalias problemas ir vietos potencialą. Specialistai įvertina žmonių poreikius, kartu išplėtoja ir įgyvendina sprendimą. Pavyzdžiui, sutvarko krantinę, įrengia žaidimų aikštelių ir net nedidelių vaikų darželių. Toks tikslingas lėšų naudojimas, orientuojantis į gyventojų poreikius, būna efektyvesnis nei centralizuoti sprendimai, kai miesto rajonuose per naktį atsiranda keli šimtai naujų žaidimų aikštelių – net ten, kur jų nereikia.

Ko galima pasimokyti iš vokiečių patirties? Čia rajonų gyventojai yra visaverčiai miesto plėtros dalyviai, su jais būtina aktyviai komunikuoti, ir jų įtraukimas į sprendimų priėmimą neturi būti formalus.

Šios programos dalyviai visai neseniai ėmė domėtis bendruomeniniu menu ir socialiu dizainu kaip priemone sutelkti vietos gyventojus ir išspręsti socialines kaimynijos problemas. Kartu su Kaimynijų vadybos programos darbuotojais mokymosi visą gyvenimą projekto rėmuose esame parengę gidą-instrukciją, skirtą neformaliai komunikacijai kaimynijose: čia atskleidžiama, kokiu būdu kūrybinės ir žaidybinės sąveikos kaimynijose gali paskatinti bendruomenių formavimąsi.

Kūrybinės iniciatyvos atlieka ir pragmatinę funkciją: jos suburia gyventojus, suteikia jiems sąlygas užmegzti santykį su kaimynais ir prijaukinti kaimynijų erdves.