Iš sutaupytų pinigų pastatų savininkai moka ETPT įmonei, o ši atsiskaito su fondu ar banku, kuris finansavo projektą. Kuo geresni sprendiniai priimami ir įgyvendinami, tuo daugiau sutaupoma eksploatuojant pastatą, vadinasi, daugiau pajamų gauna ir projektą įgyvendinusi įmonė“, – sakė G. Dargužas.
Svarbiausias – ekonominis naudingumas
ETPT įmonės atrenkamos per viešuosius pirkimus ENEF paskoloms teikti. Mažiausios kainos kriterijus nelaikomas pagrindiniu, labiausiai atsižvelgiama į ekonominį naudingumą. Per metus planuojama renovuoti ne mažiau kaip po 3 proc. centrinės valdžios viešųjų pastatų.
Atrenkant įmones didelis dėmesys skiriamas darbų kokybei. Be to, vienu svarbesnių veiksnių laikomas kriterijus, kiek į projektą investuojama nuosavų lėšų. Anot VIPA vadovo, kuo didesnis yra įmonių nuosavas piniginis įnašas, tuo mažiau reikia fondo lėšų. Tad sukuriama galimybė atnaujinti kuo daugiau pastatų.
„Tarpusavyje konkuruodamos ETPT įmonės gali siūlyti pasiekti ne mažiausius nustatytus kriterijus, bet, pavyzdžiui, B ar net A energinio naudingumo klasę. Vertinant pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kuo aukštesnę energinio efektyvumo klasę pasiūlys įmonė, tuo geresniais balais bus vertinamas siūlymas. Visai kitaip bus vertinami tie siūlymai, kai akivaizdžiai matyti būsimos didelės eksploatacinės išlaidos atnaujinus pastatą“, – kalbėjo G. Dargužas.
Statybų kompanijoms ETPT modelis būtų patrauklus ir tuo, kad viena institucija gali rinktis įmonę grupei pastatų atnaujinti, pavyzdžiui, keliems ar keliolikai policijos komisariatų, kelioms ligoninėms. Atnaujinusi pastatą įmonė įgyja teisę jį eksploatuoti iki 20 metų ar panašų laikotarpį.
Domisi ir užsieniečiai
Šiuo metu Energetikos ministerija tvirtina tipinius dokumentus, reikalingus ETPT modeliui startuoti. Taip pat tikslinama teisinė bazė pastatų energiniam efektyvumui užtikrinti, kad ETPT modelis atitiktų Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos reikalavimus.
Jau yra keletas pastatų – trys policijos komisariatai, kuriuose atliktas energinis auditas, parengti investiciniai projektai, rengiamos techninės specifikacijos. Baigti derinti reikiami dokumentai atnaujinami naudojant ETPT modelį.
„Šie projektai bus tarsi jėgų patikrinimas. Žinoma, nereikia tikėtis, kad viskas veiks tiksliai, nereikės nieko taisyti, tikslinti. Tam irgi pasiruošta, parengta tvarka, kaip esant reikalui turėtų būti tikslinami dokumentai. Be to, dokumentai gali būti tikslinami ne kažkokiems nenumatytiems atvejams koreguoti, bet papildant Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, įtraukiant į atliekamų darbų apimtis alternatyvių energijos šaltinių įdiegimą ar panašių priemonių“, – aiškino VIPA vadovas.
Energetikos ministerija prieš kurį laiką yra apskaičiavusi, kiek yra renovuotinų centrinės valdžios viešųjų pastatų. Į sąrašą buvo įtraukti 1235 objektai. Taip pat į sąrašą bus įtraukti pastatai, kurių plotas yra mažesnis nei 500 kvadratinių metrų. Tad darbų apimtys būtų tikrai didelės.
„Jeigu būtų imamasi atnaujinti visus pastatus, fonduose esančių lėšų neužtektų. Reikėtų įtraukti privačius bankus, kitas finansines institucijas. Būtent todėl ETPT modelis šiuo atveju yra racionalus sprendimas, nes leidžia į procesą įsitraukti įmonėms, turinčioms savo finansinį indėlį“, – sakė G.
