Top Baneris

Vieni ieško naujų pastatų, kiti dairosi istorijos – kurie sprendimai biurui laimi?

2023 lapkričio 22 d.
biuras Workland scaled
„Workland“ nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Darbo aplinka skatina produktyvumą ir yra svarbi darbo dalis. Vieni tam ieško modernios aplinkos, įrengtos pagal naujausias tendencijas, kiti – nori darbo dienas leisti vietoje, turinčioje savo istoriją. Kokie abiejų pasirinkimų pliusai ir minusai?

Biuras – šiandien nėra tik vieta darbui. Neretai tai svarbi įmonės dalis, atspindinti vidinę kultūrą, konkurencinėje aplinkoje ji gali padėti pritraukti talentus ir sukurti geresnį įmonės įvaizdį partnerių akyse. „Apgalvotas interjeras ir jo detalės gali prisidėti prie geresnės darbuotojų savijautos, o kartu – ir jų produktyvumo, darbo našumo, netgi kūrybiškumo. Pavyzdžiui, natūrali šviesa darbo vietoje turi nemažą įtaką tiek darbuotojų produktyvumui, tiek kūrybiškumui“, – sako „Workland“ biurų vadovė Laura Panovienė.

Anot ekspertės, egzistuoja dviejų tipų verslai – vieni dairosi tik naujai pastatytų, šiuolaikiškų biurų, kitiems – svarbiau istorija. Tiesa, nereikėtų manyti, kad istorija dvelkiantys biurai – negali būti modernūs, šiandien pavyksta tai suderinti, rašoma pranešime spaudai.

Renkantis biurą laimi tvarumas

Naujausius sprendimus sekantys verslai, ieškodami biuro šiandien vis dažniau įvardija tvarumo kriterijų. Įmonės ieško inovatyvesnių, kūrybiškesnių sprendimų, kaip sumažinti vartojimą ir žalą gamtai.

Architektas, įmonės „Noarchitects“ vadovaujantis partneris Markas Grinevičius tvirtina, kad tvarumas šiandien yra svarbi architektų darbo dalis, o kuriami interjerai turi būti ne tik gražūs ir funkcionalūs, bet ir kuo mažiau kenkti aplinkai. Tam neretai naudojamos natūralios medžiagos – mediena, akmuo, stiklas, o pastatai projektuojami taip, kad būtų kuo efektyviau naudojama energija.

„Tvariai suprojektuoti pastatai yra palankesni sveikatai, nes naudojamos natūralios medžiagos, neišskiriančios toksiškų medžiagų. Interjerai, sukurti galvojant apie poveikį aplinkai, efektyviau naudoja energiją, todėl padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – naudas vardija pašnekovas.

Kalbėdama apie tvarumą verslo kasdienybėje L. Panovienė pabrėžia, kad įsitvirtinęs hibridinis darbo modelis leidžia įrengti ir naudoti mažiau darbo vietų, tokiu pačiu principu veikia bendradarbystės erdvės ir visiškai aptarnaujami biurai.

„Vietoje to, kad 20 įmonių turėtų po atskirą posėdžių salę, kavos aparatą, spausdintuvą, poilsio erdvę – jos visos gali dalytis šiomis priemonėmis be jokių kliūčių ir nepatogumų. Taip optimizuojamas biuro biudžetas, išlaidos, laiko sąnaudos administruojant darbo erdvę, o kartu – mažinamas vartojimas. Įmonės keičiasi ir nereikia spręsti, kaip perkraustyti ar panaudoti senus baldus, nes jie natūraliai pereina naujiems šeimininkams ir gyvena kitą gyvenimą. Tai ir tvaru, ir kelia mažiau rūpesčių“, – dalijasi ji.

Workland biuras
„Workland“ nuotr.

Pastatų sienos pasakoja istoriją

Tiesa, dalis žmonių, priešingai – vengia pastaraisiais metais pastatytų biurų ir verčiau renkasi pastatus, jau turinčius istoriją. „Senos sienos tikrai gali kalbėti, tam dažnai net nereikia meno kūrinių. Jos gali pasakoti istorijas apie praeitį, kultūrą, žmones ir jų gyvenimą, kaip buvo statomi, naudojami ir restauruojami pastatai“, – įsitikinęs architektas.

Kaip pastebi jis, tokių patalpų įrengimas įdomus procesas ir architektams, pavyzdžiui, įgyvendinant „Workland“ projektą esantį Vilniaus širdyje, šalia Rotušės, su komanda rado unikalių sienų ir skliauto reljefinį ir polichrominį dekorą, kitus išlikusius elementus, todėl čia savo interjero sprendimais tik reikėjo pabrėžti esamą unikalumą

Architektui antrina ir L. Panovienė – senų pastatų istorija ir aura visada jaučiama ir dalį žmonių tai užburia. Ji tai girdi iš apsilankiusių Didžioji g. 18, Vilniuje esančiame pastate, kurio istorija siekia XVIII amžių. Buvusioje kino teatro salėje įsikūręs biuras skleidžia unikalią savo energiją. Pagrindinis šio biuro dizaino akcentas – skulptūrinė konstrukcija, atliekanti turėklo funkciją, pagrindinėje skliauto salėje, atspindi pastato istoriją, nes ji – aliuzija į kadaise čia veikusį teatrą ir jo didžiąją uždangą, kurios aukštis net 6 metrai.

„Sienos gali pasakyti mums, kada pastatas buvo pastatytas, iš kokių medžiagų ir kaip jis buvo keičiamas bėgant metams. Taip pat galima ištirti pastato konstrukciją, taip sužinant apie jo inžinierinius sprendimus ir technologijas“, – sako M. Grinevičius.

Pasak architekto, nekilnojamojo turto savininkams ar administratoriams reikėtų visada ieškoti galimybių išsaugoti ir atskleisti pastatų istoriją.

Naujausios interjero tendencijos ir mados

Nors visuomet vyrauja mados, tačiau architektas M. Grinevičius įspėja, kad jas sekti reikėtų atsargiai. „Svarbu atrasti balansą tarp mados ir praktiškumo. Interjeras turi būti ne tik gražus, bet ir funkcionalus. Jis turi atitikti lūkesčius ir būti ilgaamžis“, – sako jis.

Pasak jo, jei klientui patinka naujausios tendencijos, jas galima panaudoti, tačiau svarbu pritaikyti prie konkrečios situacijos, nes mados keičiasi greitai, o tam tikru metu „ant bangos“ esančios ryškios spalvos, jų deriniai ar kitos tendencijos gali greitai pabosti.

L. Panovienė primena, kad karščiausių tendencijų viršūnėje visada bus patogumas, o šiuo metu verslai ieško sprendimų, kurie leistų darbuotojams dirbti taip, kaip jie jaučiasi geriausiai ir yra produktyviausi. Vieni mėgsta dirbti tvarkingoje ir privačioje darbo vietoje, kiti – geriausiai jaučiasi patogiai įsitaisę ant sofos, treti – bendradarbystės erdvėje, kai juos supa daugybė įkvepiančių asmenybių.

„Šiandienė darbo erdvė neįsivaizduojama be neformalios aplinkos – poilsio erdvių, virtuvės, kuri skirta tikrai ne tik valgymui, tačiau ir bendravimui, naujų ryšių mezgimui. Ne mažiau svarbu turėti ir funkcionalias erdves, užtikrinančias privatumą, kai to reikia, net ir dirbantiems bendradarbystės erdvėje – tai posėdžių salės, telefoninių pokalbių vietos“, – tendencijomis dalijasi pašnekovė.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video