Vidaus apdailos darbai – tai statybos darbų etapas, kurį užbaigus, statybos objektas pagaliau virsta kūnu, įgauna estetinį vaizdą ir gali būti pradėtas naudoti pagal paskirtį, todėl būna itin apmaudu, jeigu darbų rezultatas užsakovo netenkina. Kad užsakovui netektų taikstytis su nuviliančia darbų kokybe, o rangovui būtų aiškios jo atsakomybės ribos, gali padėti keletas teisinių patarimų.
Darbų kokybės vertinimo pagrindai ir kriterijai
Neretai užsakovas vizualiai pastebi, kad vidaus apdailos darbų rezultatas jo netenkina – tarpai tarp plytelių yra nelygūs, medinės grindys sudėtos su matomais nelygumais, ant dažytų sienų pastebimos teptuko žymės ar pan. Tačiau kaip įvertinti, ar tai tik estetikos klausimas, ar kokybės reikalavimų pažeidimas?
Vidaus apdailos darbų kokybei keliami reikalavimai gali būti įtvirtinami rangos darbų sutartyje. Rangos sutartyje gali būti apibrėžti konkretūs techniniai sprendiniai, naudojamų medžiagų charakteristikos, kokybės standartai, kuriuos išpildyti sutartį pasirašiusiam rangovui tampa privaloma. Pavyzdžiui, rangos sutartyje galima numatyti siūlių tarp plytelių pločio reikalavimus arba dažomų paviršių spalvos atitikimas gali būti kontroliuojamas pagal iš anksto patvirtintus spalvų pavyzdžius. Nustačius, kad darbų rezultatas neatitinka sutarties reikalavimų, yra pagrindas reikšti rangovui pretenzijas dėl darbų kokybės.
Žinoma, praktikoje neretai apdailos darbai yra atliekami žodinio susitarimo pagrindu arba, nors rašytinė sutartis ir sudaroma, kokybės kriterijai joje nėra apibrėžiami. Kaip darbų kokybė vertinama tokiu atveju?
Jeigu sutartis nesudaroma arba joje nėra nustatyta kokybės sąlygų, tuomet vertinama, kad rangovo darbų kokybė turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir (ar) teisės aktuose specialiai įtvirtintus reikalavimus (pavyzdžiui, statybos techniniuose reglamentuose, statybos taisyklėse, standartuose, specifikacijose įtvirtintus reikalavimus).
Neturint specifinių statybos žinių gali būti sudėtinga įvertinti, ar darbų rezultatas atitinka reikalavimus, todėl kilus abejonės, rekomenduojama kreiptis į ekspertus, kurie galės ne tik įvertinti darbų atitiktį, bet ir apskaičiuoti darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidas.
Ar visais atvejais rangovas yra atsakingas už apdailos darbų kokybę?
Pasitaiko atvejų, kai apdailos darbų trūkumai nėra pastebimi darbų rezultato perdavimo užsakovui metu, tačiau išryškėja po tam tikro laiko. Tokiu atveju gali kilti ginčas, dėl kieno kaltės atsirado trūkumai – ar dėl to, kad rangovas netinkamai atliko darbus, ar dėl to, kad užsakovas jam perduotą darbų rezultatą netinkamai naudojo, o galbūt buvo naudotos nekokybiškos medžiagos.
Kilus tokiam ginčui svarbu žinoti, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo ar užsakovo, jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto ar kitokių kaltų veiksmų. Persikėlus tokiam ginčui į teismą užsakovui tenka pareiga įrodyti patį faktą, kad egzistuoja defektas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias priežastis.
Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, kas atsakingas – rangovas ar užsakovas – už tai, kad nuo plieninių konstrukcijų atšoko specialus priešgaisrinių dažų sluoksnis. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad rangovas nesilaikė dažymo technologijos, kuri priklauso nuo temperatūros bei drėgmės dažymo ir džiūvimo metu. Rangovas byloje gynėsi tuo, kad pastatas, kuriame buvo atlikti dažymo darbai ilgą laiką nebuvo šildomas, nebuvo sudėti langai, todėl tokios nepalankios sąlygos dažymo darbams atlikti susidarė dėl paties užsakovo kaltės. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad rangovas, būdamas savo srities profesionalu, turėjo šias aplinkybes įvertinti, ir manydamas, kad aplinkos sąlygos gali pakenkti darbų rezultatui, turėjo atsisakyti atlikti darbus arba aiškiai informuoti užsakovą apie galimas tokias pasekmes.
Šiame teismo išaiškinime slypi viena labai svarbi įstatyminė rangos sutarties šalių pareiga – bendradarbiavimo (kooperavimosi). Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių, kad tos kliūtys būtų pašalintos. Pavyzdžiui, jeigu rangovas mato, kad užsakovo pristatytos medžiagos yra nekokybiškos, netinkamos darbams atlikti, jis privalo apie tai pranešti užsakovui ir gauti aiškius užsakovo nurodymus dėl tolesnių veiksmų. Priešingu atveju, atsakomybė dėl netinkamo rezultato kris ant paties rangovo pečių.
Kokiais būdais užsakovas gali ginti savo teisę į kokybišką darbų rezultatą?
Rangovui pažeidus sutartį, užsakovas, be bendrųjų teisių gynimo būdų (sutarties vykdymo stabdymas, civilinės atsakomybės taikymas, kt.), gali rinktis įstatyme numatytus specialiuosius užsakovo rangos santykiuose gynimo būdus. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba rezultato naudojimo galimybės pablogėja, užsakovas gali reikalauti iš rangovo:
- neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
- atitinkamai sumažinti darbų kainą;
- atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
Užsakovas gali laisvai pasirinkti jam priimtiniausią teisių gynimo būdą, jeigu šalių sutartis nenumato kitaip.
Tuo atveju, jeigu užsakovas yra vartotojas, t. y. rangos sutartis sudaryta jo asmeniniams šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, jis papildomai turi teisę reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Rangovas turėtų turėti omenyje, kad jeigu užsakovui teks šalinti rangovo nekokybiškai atliktus darbus, išlaidos gali gerokai viršyti rangovo darbų kainą. Pavyzdžiui, jeigu rangovas nekokybiškai atliks plytelių klojimo darbus ir pats savo defektų neištaisys, užsakovui gali tekti samdyti naujus rangovus, pirkti naujas plyteles ir iš naujo atlikti klojimo darbus.