Statistika byloja, kad kelias „Via Baltica“ išlieka vienu avaringiausių ir intensyviausių šalies transporto ruožų. Eismo dalyvių saugumą siekiantys užtikrinti kelininkai kasmet investuoja milžiniškas lėšas į modernias saugumo priemones. Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad vien jų pastangų nepakanka – atsakingesni turėtų būti ir patys vairuotojai.
Eismas kasmet intensyvėja
Beveik 60,4 kilometro ilgio tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožą – A5 kelią Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – prižiūri „Marijampolės regiono keliai“. Valstybės įmonės vadovas Juozas Litvinas pripažino, kad eismas čia nuolat intensyvėja.
2010-aisiais kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ties Marijampole per parą vidutiniškai pravažiuodavo 14 181 transporto priemonė, iš jų 4557 – krovininės, 2013 metais atitinkamai – 15 908 ir 5575.
Eismo intensyvumas prie sienos su Lenkija 2010 metais siekė 7426 transporto priemones, iš jų 4297 – krovinines, o 2013-aisiais atitinkamai 9001 ir 6162.
Žmonių saugumui užtikrinti „Via Baltica“ magistralėje „Marijampolės regiono keliai“ nuosekliai diegia modernias saugumo prevencijos priemones.
„Eismo intensyvumą galima riboti atskiriant srautus. Tad pirmiausia kiekvienoje sankryžoje buvo įrengtos salelės, prie įvažiavimo į Marijampolę sumontuoti ženklai, kurie šviečia tamsiuoju paros metu“, – vardijo „Marijampolės regiono kelių“ direktorius Juozas Litvinas.
Diegia kompleksinius sprendimus
Įmonės vadovas pasakojo, kad buvo pritaikyta ir nauja priemonė transporto srautams atskirti – kelio vidurys tam tikrose vietose paženklintas raudona ištisine linija.
„Be to, visame Marijampolės aplinkkelyje ir dar 3 kilometrus už jo draudžiama lenkti, čia kelias pažymėtas ištisinėmis linijomis. Dėl tokių apribojimų sulaukiame ir vairuotojų nepasitenkinimo, tačiau tikimės, kad šios priemonės bus veiksmingos“, – kalbėjo J. Litvinas.
Praėjusiais metais triukšmo juostos įrengtos daugiau kaip 6 kilometrų „Via Baltica“ ruože, jis paženklintas ir raudonais kelio dažais, taip pat čia pastatyta 20 aktyvių kelio ženklų. 2013 metais pradėti darbai buvo tęsiami ir 2014-aisiais: triukšmo juostos įrengtos atskiruose kelio ruožuose po daugiau nei 3 ir 2 kilometrus, ruožai paženklinti raudonais kelio dažais.
„Svarbiausias mūsų įmonės tikslas – užtikrinti eismo saugumą keliuose, kad juose nežūtų žmonės. Darome tai, kas įmanoma, tačiau, žinoma, visiškai išvengti avarijų nepavyksta“, – apgailestavo įmonės vadovas.
Apribojimų paiso ne visi
Avaringiausiu keliu įvardijamas ruožas nuo Kauno iki Marijampolės. „Eismas čia labai intensyvus, be to, tenka pripažinti, kad daug kas priklauso ir nuo pačių eismo dalyvių kultūros. Net ir tada, kai kelią ženklina ašinė raudona linija, neretai vairuotojai ją kerta“, – konstatavo „Marijampolės regiono kelių“ direktorius J. Litvinas.
Įmonės vadovo teigimu, ne mažesnė problema – ir greičio viršijimas, nors eismo dalyvius disciplinuoja stacionarūs greičio matuokliai. „Marijampolės regiono kelių“ prižiūrimame „Via Baltica“ ruože tokių įrengta 5.
J. Litvinas teigė, kad bene 89 proc. įmonės darbų sudaro kelių priežiūra. „Žinoma, labiausiai mūsų darbai matomi žiemą, nuolatinė kelių priežiūra šiuo metu sudaro didžiausią išlaidų dalį“, – teigė J.