VGTU mokslininkai pasiūlė sprendimą aplinkos taršai mažinti

2016 lapkričio 4 d.
VGTU nuotr.
VGTU nuotr.

Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė. Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą. Šis išradimas mokslininkams garantavo pirmąjį VGTU istorijoje gautą Europos patentą.

„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t. t. – daugybė tirpiklių naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja, todėl atsiranda dujinių teršalų. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau 69 sovietiniai, 24 Lietuvos patentai ir šis – pirmasis Europos patentas.

vgtu aplinkos tarsa 2

VGTU nuotr.

Pasak A. Zagorskio, šiuo metu taikomi kasetinės konstrukcijos oro valymo biofiltrai, kurie pripildyti mikrobiologiškai aktyvių medžio žievių, komposto, ceolito granulių ar kitos įkrovos. Tuo tarpu šis biofiltras jau yra gerokai pranašesnis: „Šis išradimas išsiskiria unikalia biofiltro konstrukcija. Jis yra sudarytas iš viena šalia kitos išdėstytų mikrobiologiškai aktyvuotų plokštelių. Tokia įrenginio konstrukcija leidžia gerokai sumažinti įrenginio aerodinaminį pasipriešinimą bei sutaupyti energijos sąnaudų įrenginio eksploatacijai.“

Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. Tuo tarpu sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto dalinai į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energetinių sąnaudų, jis pasižymi paprasta priežiūra.

Svarbiu momentu tampa šio biofiltro ilgaamžiškumas. Jame panaudotas medienos plaušas, kuris yra specialiai apdorotas, tad nepūva. Būtent tai padidina įrenginio ilgaamžiškumą, nes jis yra patvaresnis nei įprastos technologijos.

„Dar 2012-aisiais padavėme patento paraišką „Plokštelinės konstrukcijos biofiltrui su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema.“ Toliau patentas bus palaikomas trijose šalyse – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tai yra tos šalys, kuriose tokie biofiltrai populiariausi“, – pasakojo daug aplinkosaugai nusipelnęs P. Baltrėnas.

Šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete galima realiai išvysti išbandytą ir patikrintą pramoninį pavyzdį. Tikimasi, jog greitu metu naujasis biofiltras atsiras dalyje Lietuvos ir užsienio gamyklų, tikslinių įmonių, ir taip stipriai prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo.

VGTU inf.

Komentarai