Tačiau investuotojai gali susidurti su darbo jėgos problema. Kaip ir kituose mažesniuose rajonuose, taip ir Jurbarko rajone gali trūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

Kita problema – čia žmonės įpratę oficialiai nedirbti, gauti socialines pašalpas, tačiau kartu – ir pajamų iš nelegalaus kontrabandinio verslo. Norint suvilioti tokius asmenis grįžti į legalų darbą, reikia mokėti tikrai nemažą atlyginimą, daug investuoti į mokymus, kitaip jie nebus suinteresuoti keisti gyvenimo būdo. Tačiau neturint aukštos kvalifikacijos gauti didelį atlyginimą irgi vargu ar įmanoma.

Ateities perspektyvas sunku nuspėti

„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas ANTANAVIČIUS

Jurbarko rajoną būtų galima charakterizuoti panašiai, kaip ir kitus mažesnius šalies miestus, rajonų centrus. Juose pastaruoju metu netenkama gyventojų, dažniausiai – jaunų, darbingo amžiaus. Tai sukelia atitinkamų problemų žvelgiant į ateitį.

Vartojimo lygis Jurbarke nėra aukštas, nekilnojamojo turto rinka irgi nėra aktyvi, kad būtų galima nubrėžti šviesesnes perspektyvas. Norint sužinoti, ar būtų rajonas patrauklus investuotojams į nekilnojamąjį turtą, reikėtų pirmiau pažvelgti, ar čia plėtojama pramonė. Ji yra pagrindas – jeigu nėra investicijų į šią sritį, atitinkamai tai paveikia ir nekilnojamojo turto rinką.

Lyginant Jurbarko rajoną su kitais apskrities rajonais, jis nusileidžia Tauragės rajonui ir sandorių skaičiumi, ir kainų lygiu. Bet rinka nėra visiškai stagnuojanti, vietos gyventojai įsigyja nedidelių objektų verslui, ypač centrinėje Jurbarko dalyje. Egzistuoja lokaliai koncentruota komercinių patalpų rinka, bet ji labai ribota.