„Gamykloje „Phillips Morris“ perteklinė šiluma grąžinama rekuperatoriais per orą. Bendrovėje „Klaipėdos kartonas“ antrinei šilumai išskirti naudojamas stiklinis šilumokaitis. Naujai pastatytuose verslo centruose irgi įrengiamos modernios šilumogrąžos sistemos. Pavyzdžiui, verslo parke „Gariūnai“, – pavyzdines įmones vardijo pašnekovas.
Nauda akivaizdi
Pati įmonė „GEA Klimatechnik“ bendrovės „Brolis Semiconductors“ laboratorijoje įrengė modernias sistemas, kurios turės atlikti daug funkcijų: šildyti, kondicionuoti, vėdinti, sausinti (vasarą) ir drėkinti (žiemą). Kadangi reikės aušinti technologinę įrangą, pastatytos dvi vandens šaldymo mašinos, viena jų (GEA HeaMo AIR) vandenį ir šildo. „Kitaip sakant, sistema sukonstruota taip, kad šiluma, absorbuojama iš įrangos, atiduodama šildymui, tad investuotojui šildymas nekainuos“, – komentavo G. Gvazdauskas.
Šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga prekiaujančios įmonės direktorius Marius Zubkevičius taip pat paminėjo aplinkosaugai ir energijos taupymui neabejingą įmonę „Grigiškių kartonas“. Čia gamyboje įkaitęs tepalas aušinamas naudojant plokštelinį šilumokaitį „tepalas–vanduo“. Vasarą atliekama šilumos energija panaudojama karštam vandeniui ruošti, o žiemą visa šiluma sunaudojama patalpoms šildyti.
Sistemos atsiperkamumas, anot M. Zubkevičiaus, priklauso nuo investicijos ir sutaupymo: „Jei perteklinė šiluma – 1 kWh, o reikia įrengti tarpinį šilumokaitį, kuris kainuoja 5 tūkst. litų, atsiperkamumas gana ilgas, bet jei perteklinės energijos gauname 100 kWh, atsiperkamumas – vienas ar pusantro sezono.“
Lietuvoje savo vietą randa ir kogeneracinės elektrinės. Lietuvos biomasės asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas „Statybai ir architektūrai“ yra sakęs, kad tai yra labiausiai pirminę energiją taupanti technologija.
„Kadangi kogeneracinėse jėgainėse į elektrą nepaverčiama energija panaudojama šilumai gaminti, jos yra kur kas efektyvesnės nei tradiciniai elektros energijos gamybos metodai“, – kalbėjo asociacijos prezidentas. Kogeneracijos proceso metu paprastai 7–50% energijos sunaudojama elektros energijai gaminti, 8–20% virsta nuostoliais, o likusi kure esančios energijos dalis kaip garas ar karštas vanduo sunaudojama pastatams šildyti, karštam vandeniui ruošti, kai kuriems technologiniams procesams.
