Be to, rekuperacinė sistema neleidžia susidaryti drėgmės pertekliui, todėl patalpose nerasoja langai ir neatsiranda pelėsis.
Rekuperacija – tai mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 92 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti. Taigi priklausomai nuo pasirinkto vėdinimo įrenginio efektyvumo galima sutaupyti iki 92 proc. šilumos, kurią esant natūraliam vėdinimui išleistume pro atvirus langus. Pavyzdžiui, jei įrenginio efektyvumas – 85 proc., lauko temperatūra yra +2oC, patalpų – +22oC, ištraukiamo oro šilumos užteks tiekiamą lauko orą pašildyti nuo +2 iki +19,1oC, nenaudojant papildomo šildytuvo. Tokie šilumos mainai padeda sumažinti šildymo sąskaitas, nes mechaniškai vėdinamos patalpos oro temperatūra svyruoja nežymiai, kitaip negu atvėrus langą žiemos metu ir įsileidus šalto oro gūsį į kambarį. Šilumą taupyti aktualu ir rudenėjant, kai termometro stulpelis rodo vis žemesnę temperatūrą lauke. Tuo metu, laukiant šildymo sezono pradžios, norisi išlaikyti kuo daugiau šilumos namuose.
Ne tik aukštas „Komfovent“ įrenginių efektyvumas, bet ir plačios valdymo galimybės bei aukščiausios kokybės sistemos komponentai optimizuoja įrenginio elektros sąnaudas. Apskaičiuota, kad nuolat eksploatuojant įrenginį optimaliu režimu jo elektros sąnaudos siekia apie 5–10 eurų per mėnesį.
Nerimaujama, kad vėdinimo įrenginys užims dalį naudingojo būsto ploto, tačiau „Komfovent“ įrenginiai, skirti gyvenamosioms patalpoms vėdinti, yra suprojektuoti taip, kad užimtų kuo mažiau vietos namuose. Juos galima montuoti sandėliuke, koridoriuje ar palėpėje. Kai kurie įrenginiai yra pritaikyti integruoti į virtuvės baldus.
Verta nepamiršti, kad vėdinimo sistemos veikimui įtakos turi ne tik gamintojo patikimumas, bet ir kvalifikuotų projektuotojų, montuotojų pasirinkimas, tinkamas įrangos eksploatavimas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
Giedrius DARGIS
UAB „AERECO vėdinimo sistemos“ direktorius
Šiuolaikiškai renovuotą namą be veikiančios vėdinimo sistemos būtų galima prilyginti kapitališkai suremontuotam automobiliui be variklio – atrodo gražiai, bet nevažiuoja. Norint, kad važiuotų, reikia variklio ir degalų – vėdinimo sistemos ir teisingo jos eksploatavimo.
Užsandarinus namą ar butą nepaliekant oro cirkuliacijos viduje, drėgmės lygis ima kilti, ir ji niekur nepasišalina. Galima klijuoti vieną polistireno lapą ant kito, dar pridėti sluoksnį vatos ir viską užtepti struktūriniu tinku, bet šilumos tiltelių nebus išvengta – perteklinė drėgmė vis viena susir as vėsiausią vietą ir ims čia kondensuotis.
Reikia pabrėžti pagrindinį faktą – drėgmė, kvapai ir CO2 iš būsto pasišalina tik pro oro ištraukimo angas, o kad taip būtų, ištraukiamą orą reikia kompensuoti šviežiu. Nuolatinis langų varstymas yra gelbėjimosi ratas skęstančiajam – varstant langus būstas ne tik neišsivėdina, bet ir pra randa labai daug šilumos.
Racionalus energijos išsaugojimo būdas – oro srautų moduliavimas pagal realų poreikį. Toks vėdinimo būdas vadinamas DCV (ang. Demand Controlled Ventilation). Pagal šį principą grynas oras tiekiamas į tas patalpas, kuriose žmonės praleidžia daugiausia laiko. Oro tiekimo įrenginiuose – languose ar lauko sienose sumontuotose orlaidėse – įrengiamas mechaninis drėgmės jutiklis, reguliuojantis pritekančio lauko oro paskirstymą patalpose.
