Magistrantas savo tyrimams naudojo VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos mikroklimato parametrų matavimo įrangą.
Darbe aprašomas 19 butų, kuriuose įrengta natūrali vėdinimo sistema, mikroklimato parametrų tyrimas, kurio metu matuota CO2 koncentracija patalpose, oro temperatūra ir santykinė drėgmė. Pasiūlyti techniniai sprendimai, kaip pagerinti oro kokybę butuose. Magistro darbe atliktas ir ekonominis daugiabučių namų butų vėdinimo sistemų vertinimas. Darbo vadovė – doc. dr. Violeta Motuzienė.
KOMENTARAI
Vida RAGINSKIENĖ
UAB „Rustitas“ gamybos vadovė
Gyventojai menkai išmano ne tik apie patalpų vėdinimo svarbą, bet ir apie galimybes pasirinkti jų vėdinimo būdą. Nors nemaža dalis žmonių žino ar naudoja ventiliatorius, garų ir drėgmės rinkiklius, patalpų džiovintuvus, jonizatorius, vis dėlto terminas „rekuperatorius“ daugeliui dažnai nė nebūna girdėtas. O tai yra sprendimas, galintis ne tik smarkiai pagerinti patalpų oro kokybę (į patalpas patenka filtruotas, daug švaresnis oras, grąžinama drėgmė etc.), bet ir sutaupyti lėšų.
Įvairių šaltinių duomenimis, išlaidos patalpoms šildyti žiemą sumažėja iki 46 proc., o kondicionuoti vasarą – iki 20 proc. Žinoma, sistemai veikti reikalinga elektros energija, bet jos sąnaudas galima sumažinti sumontavus energiją taupančius variklius. Pavyzdžiui, bendrovės „Rustitas“ gaminami rekuperatoriai „Effecter“ į patalpas grąžina ne tik 83–96 proc. šilumos, bet ir iki 82 proc. drėgmės (grąžinama paslėpta – kondensacijos – energija), o juose sumontuoti naujoviški Vokietijoje gaminami „ebm-papst Inc.“ varikliai sunaudoja perpus mažiau elektros energijos negu senieji ir eikvoja ją tik oro srautams judėti, o ne šildyti. Reikia pabrėžti, kad elektros energijos sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo to, ar teisingai būna parinktas rekuperatorius (tokiu atveju varikliai dirba tik puse deklaruoto pajėgumo), ir nuo jo naudojimo intensyvumo (galima nustatyti darbo ir prastovos režimus).
Mūsų gaminamų rekuperatorių konstrukcija praplečia ir jų montavimo galimybes: įrenginiai gali būti montuojami ne tik viduje, bet ir, pavyzdžiui, daugiabučių namų balkonuose, lodžijose ar ant fasado bet kokioje padėtyje, nes nereikalinga kondensato drenažo sistema. Naudojant vėdinimo sistemą su oro ir drėgmės rekuperacija, galima užtikrinti pastovią patalpų temperatūrą ir drėgmės lygį visus metus. Be to, iš patalpų pašalinami ir kvapai – tai labai aktualu ir gaminantiesiems namuose, ir rūkantiesiems patalpose.
Investicijos į šią vėdinimo sistemą gal ir nėra labai mažos, bet rinkdamiesi, tarkime, čiužinį neskaičiuojame nei PAL, nei TAL, nes mums tiesiog reikia tinkamo čiužinio, kad rytą atsikeltume pailsėję. Pirkdami sporto klubo abonementą irgi negalvojame apie jo atsipirkimą. Investicija į vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi laikytina analogiška investicija į savo sveikatą, nes sveikesnėje aplinkoje – sveikesnis kūnas. Kaip sakydavo senovės Romoje: sveikame kūne – sveika siela.
Marius KIBILDIS
UAB „MK technika“ direktorius
Lietuvoje galima stebėti paradoksalią situaciją – statydami naujus namus sukišame daugybę pinigų į automobilių stovėjimo aikštelių vėdinimo sistemas, o tų namų gyventojams neva pakaks butuose prasiverti langą. Taip pat elgiamasi ir renovuojant daugiabučius – randama daugybė priežasčių neįrengti rekuperacijos: per žemos lubos, sugadins interjerą, per brangu.
