Kaip ir natūralios vėdinimo sistemos atveju, butą vėdinant hibridine vėdinimo sistema būtina numatyti, kad pastato šildymo sistemos prietaisų galia būtų parenkama įvertinus papildomus dėl vėdinimo patiriamus nuostolius.
Decentralizuota mechaninė vėdinimo sistema
Tai sieninių nedidelių vėdinimo įrenginių sistema su šilumos atgavimu (regeneracija). Vienas įrenginys būna skirtas vienai patalpai vėdinti. Regeneraciniai vėdinimo įrenginiai veikia dviem ciklais: pirmo ciklo metu panaudotas šiltas oras yra šalinamas iš patalpos pro rekuperatorių, kurį šalinamas oras šildo ir drėkina, antro ciklo metu iš lauko paimtas šviežias lauko oras prateka pro tą patį rekuperatorių, nuo kurio prieš patekdamas į patalpą sušyla. Kai rekuperatoriaus temperatūra nukrinta, ventiliatorius ima veikti ištraukimo režimu, ir ciklas atnaujinamas. Šiuos regeneracinius vėdinimo įrenginius rekomenduojama grupuoti poromis: kiekviename kambaryje, kuriame reikalingas mechaninis vėdinimas, įrengti po vieną tokį įrenginį, tada šviežias oras būtų tiekiamas į vieną kambarį, tuo pat metu kitas įrenginys ištrauktų orą iš kito kambario. Oro srautai tarp kambarių pro durų angas užtikrintų reikiamą buto vėdinimą. Pasitelkus vėdinimo įrenginiuose esančius valdymo blokus galima suderinti šių įrenginių veikimą tarpusavyje.
Regeneracinius nedidelius vėdinimo įrenginius išorinėse daugiabučių pastatų sienose galima montuoti dviem būdais: išgręžus angą pro išorinę pastato sieną arba oro paėmimo ortakį įgilinus į šiltinimo plokštę ir lauko groteles pritvirtinus prie lango angokraščio. Šiuo būdu sumontuotų įrenginių nematyti pastato fasade. Vis dėlto dėl lengvesnio montavimo ir mažesnių darbo sąnaudų populiaresnis yra pirmasis montavimo būdas.
Pagrindiniai decentralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos privalumai: užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose; tiekiamo oro kiekis gali būti individualiai reguliuojamas atskirose buto patalpose; esant šilumos regeneracijai sumažinamas šilumos poreikis šviežiam lauko orui šildyti; paprastas montavimas; sistemai veikti nereikalingi ortakiai. Pagrindiniai tokios sistemos trūkumai: didelės pradinės investicijos; papildomi šilumos tilteliai dėl išorinėse pastato sienose išgręžtų angų; kondensato susidarymas; mažas šilumogrąžos efektyvumas esant žemesnei lauko oro temperatūrai.
Taigi svarbiausias šios vėdinimo sistemos privalumas daugiabučiuose namuose yra tai, kad jai veikti nėra reikalingi ortakiai. Paprastai tipinio daugiabučio gyvenamųjų patalpų aukštis nėra didelis – siekia iki 2,7 metro, todėl esant tokiam aukščiui šią sistemą yra daug lengviau montuoti negu, pavyzdžiui, rekuperacinę vėdinimo sistemą su ortakiais. Svarbiausiu šios sistemos trūkumu galima įvardyti kondensato susidarymą esant tam tikroms aplinkos oro sąlygoms, nes vėdinimo įrenginyje nėra numatytas joks kondensato nuvedimo būdas, todėl kondensatas gali tiesiog varvėti buto sienomis. Be to, realus sezoninis šių įrenginių šilumogrąžos naudingumo koeficientas eksploatacijos metu yra gerokai mažesnis nei momentinis, kurį nurodo gamintojas.
Centralizuota mechaninė vėdinimo sistema Nagrinėjama centralizuota mechaninė vėdinimo sistema daugiabučio pastato buto aspektu, t. y. vienam butui statomas vienas buitinis vėdinimo įrenginys su šilumos atgavimu. Įrenginio užtenka visoms buto patalpoms, kurias reikia vėdinti.
