Palyginimui apskaičiuotas dar vienas šio mikroklimato parametro reikšmių vidurkis – nevertinant darbo valandų, kai daugumos daugiabučių namų gyventojų nebuvo namuose, vidutinė CO2 koncentracija butuose padidėjo 84 ppm iki vidutinės 1301 ppm reikšmės. Ši vidutinė reikšmė yra 30 proc. didesnė už reglamentuose rekomenduojamą 1000 ppm koncentracijos ribą. Atliekant analizę buvo pastebėta, kad vieno kambario butuose CO2 koncentracija tam tikromis paros valandomis yra kur kas didesnė nei 2 ar 3 kambarių butuose.
Daugiabučių namų butų vėdinimo sistemų sprendimai
Dėl daugelio priežasčių įdiegti vienos ar kitos rūšies vėdinimo sistemą sudėtingiausia senuose daugiabučiuose namuose. Viena pagrindinių kliūčių, kodėl vėdinimo sistemos dažniausiai nėra įrengiamos daugiabučiuose, yra gyventojų nesusikalbėjimas. Dėl to nagrinėjame tik tuos daugiabučių namų butų vėdinimo sistemų sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti atskirai kiekviename bute ir kuriems nereikia kaimynų pritarimo.
Aptariamos šios dažniausiai diegiamos daugiabučių namų butų vėdinimo sistemos: natūrali organizuota vėdinimo sistema; hibridinė vėdinimo sistema; decentralizuota mechaninė vėdinimo sistema; centralizuota (buto požiūriu) mechaninė vėdinimo sistema.
Kiekviena nagrinėjama sistema yra apžvelgiama nusakant jos veikimo principą, montavimo specifiką ir privalumus bei trūkumus.
Natūrali organizuota vėdinimo sistema Siekiant pagerinti šviežio lauko oro patekimą į patalpas, natūrali neorganizuota vėdinimo sistema gali būti keičiama organizuota, languose įrengiant orlaides. Šios gali būti reguliuojamos rankomis arba būti automatinės, t. y. reaguojančios į santykinį patalpos oro drėgnumą ar lauko oro temperatūrą.
Pagrindiniai tokios vėdinimo sistemos privalumai: nereikia didelių pradinių investicijų; nėra papildomų priežiūros sąnaudų; padidėja į patalpas patenkančio šviežio oro kiekis. Pagrindiniai tokios vėdinimo sistemos trūkumai: išauga šilumos poreikis šviežiam lauko orui pašildyti; sprendimas neleidžia pasiekti akivaizdžiai mažesnių pastato šilumos poreikių, negu to reikalauja dabartiniai norminiai dokumentai; sudėtinga patenkančio ir ištraukiamo oro kiekio kontrolė.
Naudojant organizuotą natūralią vėdinimo sistemą būtina numatyti, kad pastato šildymo sistemos prietaisų galia būtų parenkama įvertinus papildomus dėl vėdinimo patiriamus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad toks vėdinimo būdas šaltuoju metų laikotarpiu sukelia gyventojams diskomforto jausmą dėl vėdinant atšąlančių patalpų ir skersvėjo. Be to, natūrali vėdinimo sistema ne visada užtikrina norminius oro kokybės parametrus.
Hibridinė vėdinimo sistema
Hibridinės vėdinimo sistemos veikimo principas yra organizuotas šviežio lauko oro patekimas į patalpas pro languose įrengtas orlaides ir ištraukimas mechaniškai, naudojant
vieną ar kelis sanitariniuose mazguose įrengtus oro šalinimo ventiliatorius. Buto languose yra įrengiamos automatinės orlaidės, kurios atsidaro tuomet, kai įjungiamas oro šalinimo ventiliatorius ir patalpose sukuriamas aukštesnis slėgis.
Pagrindiniai hibridinės vėdinimo sistemos privalumai: nereikia didelių pradinių investicijų; mažos priežiūros sąnaudos; užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose; nesudėtingas reguliavimas ir valdymas. Pagrindiniai hibridinės vėdinimo sistemos trūkumai: padidinamas šilumos poreikis šviežiam lauko orui pašildyti; sprendimas neleidžia pasiekti akivaizdžiai mažesnių pastato šilumos poreikių, negu to reikalauja šiandieniai norminiai dokumentai; oro šalinimo ventiliatoriai naudoja elektros energiją.
