Užterštas oras šalinamas pro pagalbinėse patalpose sumontuotus vėdinimo kanalus. Įdiegus DCV sistemą, vidaus durys turėtų būti nesandarios – su grotelėmis ar tarpeliu apačioje.
Naudojantis šia sistema, nereikia reguliuoti vėdinimo intensyvumo, nes ji pati prisitaiko prie realaus poreikio: ant vėdinimo kanalų angų įrengiami oro šalinimo įtaisai – grotelės su mechaniniu drėgmės jutikliu, reguliuojančiu oro apykaitą.
Įrenginiuose esantis poliamidinio audinio jutiklis įgeria vidaus oro drėgmę, pailgėja ir per svirtis atveria vėdinimo angas. Vėdinantis patalpoms drėgmė iš jutiklio garuoja, tad jis traukiasi ir uždaro vėdinimo angas. Oro drėgmė yra objektyviausias parametras, nusakantis, kad viduje yra žmonių, o jos kiekis yra tiesiogiai proporcingas susidarančiam CO2 kiekiui.
Tokiu pat būdu valdant oro pritekėjimą ir ištraukimą pasiekiama ideali oro srautų pusiausvyra. Žinoma, orlaidės įleidžia į vidų lauko oro, kurį reikia pašildyti. Tai daro pastato šildymo sistema. Dėl drėgmės jutiklių veikimo ir oro srautų reguliavimo orlaidės įleidžia ribotą oro kiekį tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek būtina, o oro ištraukimo įtaisai riboja ištraukiamo oro srautą. Taip prarandama mažiausiai šilum os.
Kad DCV sistema veiktų, būtina pastato viduje sukurti šiek tiek žemesnį slėgį atmosferinio slėgio aspektu. Natūraliai traukai paskatinti ant vėdinimo kanalų išvadų įrengiami vos 16 vatų galios hibridiniai žemo slėgio oro šalinimo ventiliatoriai, kurie ir praleidžia ištraukiamą orą natūraliai, ir skatina trauką mechaniškai. Ventiliatoriai įrengiami sujungiant vėdinimo kanalų grupes į kolektorius ant pastato sto go, todėl išvengiama pokyčių vidaus patalpose.
