Statydami naujus pastatus – tiek daugiabučius, tiek ir individualius gyvenamuosius namus – siekiame, kad jie būtų energiškai efektyvūs, kokybiški ir ilgaamžiai. Norime, kad išlaidos būsto šildymui būtų kuo mažesnės, o gyvenamoji aplinka sveika ir patogi. Geriausiai pasiekti tokių tikslų padeda tinkamai pasirinkti pastatų apšiltinimo sprendimai.

Populiarus ir plačiai paplitęs pastato sienų apšiltinimo būdas yra vadinamosios vėdinamos arba „ventiliuojamos“ sienos.

Vėdinamos sienos – sienos, kurių konstrukcijoje tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra vėdinamas oro tarpas. Juo laisvai juda lauko oras tarp sienos apačioje ir jos viršuje įrengtų specialių angų. Taip judantis oro srautas leidžia pasišalinti drėgmei iš konstrukcijos. 

Vėdinamų („ventiliuojamų“) sienų konstrukcija patraukli ne tik savo ilgaamžiškumu, bet ir plačia, architektūrinio polėkio nevaržančia estetine išraiška. Vėdinamų fasadų apdailos medžiagų pasiūla yra labai didelė, ji leidžia pasirinkti spalvą, tekstūrą, plokščių tipą, dydį, jų medžiagiškumą, leidžia kombinuoti kelias apdailos medžiagas tarpusavyje. Tokiu būdu pastato estetikai atsiveria itin plačios galimybės.

Architektas Valentinas Lucenko sako, kad naujausiam jų kūriniui – moderniam pastatui Klaipėdoje Daukanto g.11 – buvo pasirinkta vėdinamų fasadų konstrukcija ne tik dėl estetinių galimybių, tačiau ir dėl ilgaamžiškumo. Pastato fasadas apdailintas solidžiomis sendinto vario fasadinėmis apdailos plokštėmis. „Rinkomės natūralias medžiagas: fasadui – varį, o pastato šiltinimui – akmens vatos izoliaciją PAROC“. Medžiagiškumu PAROC produktai tvariai dera prie natūralių fasado apdailos sprendimų. „Be to, – sako jis, – vėdinamų sienų šiltinimo sistema geriausiai tinka pajūrio zonai, kur drėgmė yra vienas didžiausių pastato priešų“.

Vėdinamų fasadų sistemos

Pagal STR STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nuo š. m. sausio 1 dienos vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) arba Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Kas gi yra vėdinama sistema? Vėdinama sistema – tai statybvietėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema, kurios pagrindiniai komponentai yra laikantysis sistemos karkasas, mechaninio tvirtinimo elementai, šilumos izoliacija, apsauga nuo vėjo ir išorinė fasado apdaila.

ETĮ arba NTĮ yra dokumentas, kuris apima visas sistemos dalis ir esmines charakteristikas. Techniniuose įvertinimuose yra nustatoma:

• sistemos degumo klasė,
• gembių kronšteinų matmenys, išdėstymas, medžiagiškumas, tvirtinimas, 
• pateikiamos šilumos izoliacijos charakteristikos ir lentelės, kuriose pagal reikiamą pasiekti šilumos perdavimo koeficiento vertę, nustatomas izoliacijos storis,
• pateikiami charakteringi mazgai, 
• sienos sluoksnių įrengimo reikalavimai. 

Vienas svarbiausių vėdinamos sistemos komponentų yra gembių/kronšteinų sistema. Pirmiausi dėl to, kad fasado apdaila laikosi ant jų ir jie turi atlaikyti visas fasadus veikiančias apkrovas. Gembių/kronšteinų matmenys, medžiaga iš kurios yra pagaminti, ir kiekis labai veikia šilumos izoliacijos storį. 

Pateiktoje lentelėje matoma, jog medžiagų, iš kurių yra pagamintos gembės/kronšteinai, šilumos laidumo koeficientai labai skiriasi.

Pastaruoju metu atsisakoma gembių/kronšteinų, pagamintų iš aliuminio, nes šių šilumos laidumas beveik 13 kartų didesnis už nerūdijančio plieno. Sistemų tiekėjai ir gamintojai ieško sprendimų, kaip sumažinti gembių/kronšteinų įtaką ir jau šiandien rinkoje galime rasti labai efektyvias gembes/kronšteinus, pavyzdžiui, bazalto kompozito, kurių šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis už 1. 

Žemiau pateiktas pavyzdys iliustruoja, kaip skiriasi šilumos izoliacijos storis, priklausomai nuo panaudoto tvirtinimo elemento medžiagos, kai visos kitos sąlygos yra tokios pačios. Pavyzdys pateiktas iš Mineralinės vatos gamintojų asociacijos užsakymu KTU architektūros ir statybos institute atliktų šilumos izoliacijos storių skaičiavimų renovacijai.  

Kaip matoma iš pateikto pavyzdžio, šilumos izoliacijos storis, kinta nuo 280 mm iki 140 mm C energinio naudingumo klasei.

Vėdinamas oro tarpas

Sienos vėdinimas yra būtinas papildomos drėgmės pašalinimui iš išorinės sienos konstrukcijos. Dažniausi drėgmės šaltiniai yra statybinė drėgmė, drėgmė iš vidaus ir išorės oro (vėdinimo) bei fasado drėkinimas įstrižo lietaus vandeniu. Todėl reikia užtikrinti pakankamą sienos vėdinimą įvairiose klimato sąlygose, veikiančiose skirtingas drėgmės apkrovas ir vėjo slėgį. 

Vėdinamas oro tarpas yra įrengiamas tarp šilumos izoliacijos/apsaugos nuo vėjo ir fasado apdailos. Vėdinamo oro tarpo storis/plotis yra reglamentuojamas STR 2.04.01:2018 ir yra ne mažesnis nei 25 mm. Tačiau vien tik įrengti vėdinamą oro tarpą nepakanka. Kad lauko oras į jį patektų ir vyktų oro judėjimas, būtina įrengti oro patekimo angas pastato apačioje (ties cokoliu) ir oro išėjimo angas viršuje (ties karnizu, parapetu). Be to, tokias angas reikia įrengti ir virš durų ir langų. Oro angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 cm² vienam sienos ilgio metrui. 

Šiltinimo sluoksnio įrengimas

Šilumos izoliacija vėdinamuose fasaduose gali būti įrengiama iš vieno ar dviejų sluoksnių. Vieno sluoksnio izoliacijai rekomenduojame naudoti „PAROC WAS 35(t)“ plokštes. Šioms plokštėms nereikalinga papildoma apsauga nuo vėjo, todėl pats plokščių įrengimas yra paprastesnis nei dvisluoksnės sistemos.

Dvisluoksnę šilumos izoliaciją sudaro pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis, kuris paprastai įrengiamas iš „PAROC Ultra“ arba „PAROC Ultra Plus“ plokščių ir apsauga nuo vėjo. Apsaugai nuo vėjo naudojamos „PAROC WAS 35(tb)“, „PAROC WAS 25t“ arba „PAROC Cortex b“ 30 mm storio plokštės. „PAROC WAS 35(tb)“, „PAROC WAS 25t“ plokštės yra įprastas vėdinamų fasadų apsaugos nuo vėjo sprendimas. Jų paviršius padengtas plonu stiklo pluošto sluoksniu, plokštės yra nedegios ir atitinka A1 degumo euroklasę.

Apsaugos nuo vėjo įrengimas iš „PAROC Cortex (b)“ yra labai efektyvus sprendimas ir rekomenduojamas intensyviai vėdinamų sienų konstrukcijoms. Šių apsaugos nuo vėjo plokščių paviršius yra padengtos nedegia, vandens garams laidžia ir labai mažai orui laidžia plėvele. Ji atitinka A2 s1 d0 degumo euroklasę. Siūlės tarp pačių plokščių yra suklijuojamos specialioms juostomis. Plokščių sujungimai pastato kampuose ir angokraščiuose irgi yra suklijuojami specialiomis kampų sandarinimo juostomis. Tokiu būdu pastatas tarsi velkamas į apsaugos nuo vėjo apvalkalą. Padengimas gali būti tiek baltos, tiek juodos spalvos. 

Be visų aukščiau paminėtų faktorių, šilumos izoliacijos sluoksnio efektyvumas priklauso ne tik nuo pačių šilumos izoliacinių plokščių, bet ir nuo taisyklingo jų sumontavimo. Įrengiant šiltinimo sluoksnį plokštės turi būti glaudžiai sujungtos tarpusavyje ir su sienos konstrukcija. Apatinio sluoksnio plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu taip, kad vertikalios siūlės nesutaptų. Apsaugos nuo vėjo plokštės turi perdengti apatinio sluoksnio siūles. „PAROC WAS 35(t)“ ir „PAROC WAS 25t“ apsaugos nuo vėjo plokščių  vertikalios siūlės neturi sutapti.

Įrengiant apsaugą nuo vėjo iš „PAROC Cortex plokščių“ siūlės turi sutapti, kaip parodyta paveikslėlyje, nes jos yra užsandarinamos specialiomis juostomis.

Tik tinkamai ir kruopščiai įrengtos vėdinamų („ventiliuojamų“) sienų sistemos eksploatacijos metu atskleidžia visas gerąsias savo savybes, užtikrina pastato energinį efektyvumą, ilgaamžiškumą ir sukuria sveiką bei komfortišką gyvenamąją aplinką.