Lietuva pasižymi dideliu istoriniu užstatymu, kuriam išsaugoti, priežiūrėti ir atnaujinti tenka skirti nemažai dėmesio ir finansavimo. Tai svarbu ne tik pavienių pastatų atveju, norint kokybiškai išsaugoti senąją architektūrą bei pritaikyti ją šiuolaikiniams poreikiams, bet ir istorinės aplinkos kontekste, kuomet renovuojami pastatai tampa svarbiu vietinio vizualinio identiteto elementu. Kokios įstatymų ir reglamentų bazės trukdo ir kaip būtų galima supaprastinti šiuos procesus  neprarandant paveldo atnaujinimo kokybės, bet ir suteikti tam daugiau pagreičio? Kokią vertę turi ir kokiomis priemonėmis atnaujinama senoji statyba, restauruojamas ir rekonstruojamas paveldas? Į šiuos klausimus atsakys ekspertai nemokamame SA.lt organizuojamame vebinare.

Modernizuojant istorinį pastatą visuomet kyla jo įvertinimo ir vertybių išsaugojimo klausimai – kokios reikalingos procedūros, norint kokybiškai integruoti istorinę vertę į modernizuojamą architektūrą ar interjerą. Kartais už kultūros paveldo apsaugą atsakingose institucijose nėra tiksliai nustatytų gairių ar kriterijų paveldo išsaugoti. Tai tampa ypač aktualu, kai tenka tirti, identifikuoti vertybes, o architektams savarankiškai numatyti gaires, kaip tvarkyti erdves, pastatus ar interjerus, kurie Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktuose priskiriami prie „kitų statinių“ grupės.

Eglė Matulaitytė, „Processoffice“ architektė. Pranešimo tema: „Architektūra – jungtis tarp seno ir naujo. Įtraukaus pasakojimo kūrimas“. Kuo ypatingas paveldo objektų atnaujinimas? „Kiekvienas projektas tampa galimybe atskleisti istorijas, kurios gali būti pasakojamos per architektūrą, taip skatindamos lankytojų domėjimąsi ir įsitraukimą. Architektūra tampa gyvu pasakojimu, kuris jungia praeitį su dabartimi, leidžiant žmonėms patirti istoriją per erdvę ir formą“, – sako architektė.

Gerda Mockevičė, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja. Pranešimo tema: „Kultūros paveldo statinių pritaikymo iššūkiai“. Vebinare ji pristatys galiojančią teisinę bazę, kuri reglamentuoja statybos ir tvarkybos darbus kultūros paveldo statiniuose. Atskirai bus apžvelgti bei detalizuoti skirtingų kultūros paveldo statinių (kultūros paveldo objektai, vertingų požymių turintys objektai bei urbanistinės struktūros statiniai) pavyzdžiai.

Egidijus Kriaunaitis, „BMI Lietuva“ techninis vadovas. Pranešimo tema: „Kodėl nuo seno vyrauja čerpės ant istorinių pastatų? Modernizavimas ir tradicijų tęstinumas“.

Kodėl nuo seno vyrauja čerpės ant istorinių pastatų? Kaip modernizuoti tokius stogus? Ar sudėtinga šiuolaikinėmis technologijomis pagaminti čerpes, kurios atitiktų autentišką vaizdą? Į šiuos klausimus nemokamame vebinare apie istorinių pastatų atnaujinimą atsakys E. Kriaunaitis. Stogų ekspertas sako, kad renkantis čerpes istoriniam pastatui, esminis dalykas yra išsirinkti čerpes, kurių forma priimtiniausia.
„Visų pirma reikia įvertinti iki tol buvusią pastato istoriją ir pagal tai pasirinkti, ar jums reikalinga S tipo čerpė, kuri gali būti gilios arba švelnios bangos, o gal reikalinga „Marselio tipo“ čerpė. Galbūt jūsų vizija yra modernizuoti seną istorinį pastatą, kuriam tiktų lygios molio ar vario spalvos čerpės“, – galimybes vardija specialistas.

Greta Kovzonienė,
URETEK projektų vadovė-inžinierė, papasakos, kaip sėkmingai stabilizuoti istorinius pastatus naudojant URETEK technologiją.

Remigijus Ciesiūnas, „Saint-Gobain statybos gaminiai“ projektų vadovas – apie istorinių pastatų sprendimus fasadams.

Vebinaras skirtas:

• seno, istorinio būsto savininkams. Jiems aktualios pastato atnaujinimo, rekonstrukcijos ar restauracijos galimybės bei priemonės. tai, ką išgirsite, bus pritaikoma tiek tam tikroms senoms sodyboms atnaujinti, tiek miesto centre esančio istorinio būsto interjero restauracijai;
• architektams, užsiimantiems paveldosaugos atnaujinimu, istorinėmis restauracijomis ir pastatų renovacijomis bei rekonstrukcijomis;
• interjero dizaineriams, dirbantiems su istorinio būsto interjero dizainu. Po įgyvendintos kokybiškos restauracijos ir/ar modernizacijos, istoriniai statiniai turi potencialo įgyti įvairias komercinės ar viešosios paskirties funkcijas, auga jų architektūrinė bei nekilnojamo turto objekto vertė;
• paveldosaugos įstaigų atstovams, atsakingiems už mieste esančius paveldo objektus;
• įmonėms, gamintojams, tiekiantiems specifines medžiagas, skirtas būtent istoriniams objektams atnaujinti ir restauruoti.

Kada? 2024 09 27

Kur? ZOOM platformoje

Registracija paspaudus nuorodą

Registracija būtina, renginys yra nemokamas.

Ieškome sprendimų istoriniams pastatams modernizuoti

Istorinės, paveldo vertės turinti architektūra Lietuvoje yra gana paplitusi. Tiek miesto centruose, tiek užmiesčiuose galima atrasti nemažai vienu ar kitu lygmeniu modernizacijos ir atnaujinimo, o taip pat ir istorinės vertės išsaugojimo reikalaujančių pastatų. Istoriniuose centruose esantys būstai, pastatai, erdvės prižiūrimos, nes yra teisinis įsipareigojimas pritaikyti saugomą paveldą šiuolaikinio gyvenimo reikmėms.

Kokybiškas senųjų, vertingų pastato eksterjero ir interjero elementų išsaugojimas, priežiūra ir modernizacija yra ypač svarbi, kur tokia architektūra yra glaudžiai integruota į urbanistinį gyvenvietės, miesto tinklą. Tokiose vietose yra sudėtingiau nustatyti tam tikras projektavimo gaires: kurios statinių dalys ir kaip turi būti išsaugomos, o kas modernizuojama. Šiais tikslais specialistai kelia nemažai diskusijų tiek tarpusavy, tiek su visuomene: kokiems poreikiams gali būti pritaikomas paveldas, kokie statinių, erdvių elementai yra vertingi, ar naujieji modernizavimo pasiūlymai pernelyg nedarko istorinės vertės.

Registracija paspaudus nuorodą

Registracija būtina, renginys yra nemokamas.